Ugniagesiams gelbėtojams ramaus periodo nebūna visus metus. Kaukiančios gelbėjimo tarnybų sirenosprimena, kad jie skuba padėti ne vien gaisro ar ištiktiems nelaimės vandenyje, bet ir autoavarijų aukoms, nukenksminant sprogmenis, likviduojant cheminius incidentus ir kt. Apie šio laikotarpio aktualijas „Valstiečių laikraščio“ redakcija kalbasi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos viršininku Jūriu Targonsku.

Prasidėjusi javapjūtė turbūt irgi neleidžia atsipalaiduoti – juk liepsnojantys kombainai javų laukuose nėra retenybė?

Iš tiesų taip.Štai vien tik pernai Kauno rajone, Vandžiogalos seniūnijoje, liepos 25 d.  užsidegus kombainui išdegė net 180 hektarų kviečių ir 15 hektarų kvietrugių.Todėl ugniagesiai prašo ūkininkų tinkamai paruošti javų nuėmimui skirtą žemės ūkio techniką, kad būtų išvengta tokių gaisrų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šių metų liepos mėnesį kilo 7 žemės ūkio technikos gaisrai, iš jų – tris kartus degė kombainai. Pernai liepos mėnesį ugniagesiams teko gesinti 26 žemės ūkio technikos gaisrus, tarp jų – 19 kombainų. Beje, per liepos ir rugpjūčio mėnesius praėjusiais metais šalyje liepsnojo 30 kombainų.

O kaip gali žemės ūkio technika užsidegti?

Kombainas gali užsidegti tiek dėl trumpo elektros laidų jungimosi, tiek dėl kibirkšties,išskridusios iš variklio išmetimo vamzdžio. Ugnis įsiplieskia ir dėl ant velenų ar kitų kombaino mechanizmų  apsivyniojusių žolių ar šiaudų. Kartais jie kyla ir dėl numestos nuorūkos. Ugnies fakelu javų jūroje kombainas gali virsti ir dėl nesandarios kuro tiekimo ir variklio tepimo sistemos. Prie tepaluotų paviršių labai limpa dulkės ir šiaudai. Prisikaupę ant įkaitusių mechanizmų, jie bet kada gali užsidegti. Kilus gaisrui, ugnis plinta labai greitai, tad kad būtų galima kuo greičiau sutramdyti liepsną, kiekviename kombaine privalu turėti  ne mažiau kaip du 4 kg gesintuvus ir nedegų audeklą. Beje, prieš pradedant gesinti, būtina paskambinti skubios pagalbos numeriu 112.

Labai svarbu, jog su žemės ūkio technika dirbantys specialistai žinotų, kaip elgtis, kilus gaisrui. Jie turėtų mokėti naudotis gesintuvais ir žinoti priešgaisrinės saugos reikalavimus. Tai gali padėti išvengti ne tik didelių nuostolių, bet apsaugoti su žemės ūkio technika dirbančių žmonių gyvybę ir sveikatą.

Žvilgtelėkime į kitą aktualią nelaimių statistiką – ar yra pokyčių kalbant apie nukentėjusius gaisruose ir vendenyje.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje kilo 5190 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų buvo 32,9 proc. mažiau. Pernai kilo 7739 gaisrai. Tai mažiausias 6 mėnesių gaisrų skaičius per 17 metų.Per 6 šių metų mėnesius gaisruose žuvo 52 žmonės, iš jų 2 vaikai (pernai per tą patį laikotarpį – 46 gyventojai), o 68 gyventojai (pernai – 100) patyrė traumų. Penkerių metų pirmojo pusmečio žuvusiųjų gaisruose vidurkis – 57 žmonės. Šiais metais 9 proc. mažiau.Šiemet kilo 6 gaisrai, kurių kiekviename žuvo po 2 šalies gyventojus, o 40 gaisrų nusinešė po vieną žmogaus gyvybę. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 58 asmenis, 404 pastatus, 34 transporto priemones, 814 gyvūnų.Miestuose žuvo 12 žmonių (23 proc. žuvusiųjų), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 40 (77 proc.). Penkiolika gyventojų žuvo Kauno apskrityje (iš jų po 4 – Kauno mieste, Kauno rajono savivaldybėje ir po 3 – Jonavos rajono savivaldybėje), 9 – Vilniaus apskrityje, 7 – Alytaus (po 3 – Varėnos ir Lazdijų rajonų savivaldybėse), 6 – Klaipėdos, 5 – Šiaulių, 4 – Panevėžio, po 2 – Telšių ir Utenos, po 1 – Marijampolės ir Tauragės apskrityse.

Tragiškiausios mėnesio dienos – 5-oji, 11-oji, 16-oji, 17-oji ir 19-oji (ugnis pasiglemžė po 4 žmonių gyvybes), taip pat 13-oji, 15-oji ir 21-oji (žuvo po 3 gyventojus). Gaisruose žuvo 37 vyrai, 9 moterys, o 6 žmonių tapatybės nenustatytos. Žuvusiųjų amžiaus vidurkis – 60 metų.

Dvidešimt trys žmonės žuvo dėl neatsargaus rūkymo (pernai per tą patį laikotarpį – 19), po 10 – dėl neatsargaus elgesio su ugnimi ir dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų, 3 – dėl pašalinio ugnies šaltinio, po 2 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų ir dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimo. Dar dviejų žmonių žūties priežastys tikslinamos.

O kur daugiausia kyla gaisrų?

Daugiausia jų kilo atvirosiose teritorijose – 1877, arba 36,2 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 920 hektarų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia kilo perpus mažiau (pernai užgesinti 3903 gaisrai). Didžiausią dalį gaisrų, kilusių atvirosiose teritorijose, sudaro nenušienautose pievose kilę gaisrai. Vilniaus apskrityje užgesinti 767 atvirosiose teritorijose kilę gaisrai, Kauno – 277, Šiaulių – 172, o kitose apskrityse jų kilo mažiau.

Remiantis penkerių metų gaisrų statistika, vidutiniškai per pirmąjį metų pusmetį Lietuvoje kyla per 6900 gaisrų, iš jų 1300, arba 19 proc. visų gaisrų, – gyvenamosios paskirties pastatuose. Šiemet gyvenamosios paskirties pastatuose užgesintas 1341 gaisras, t. y. 25,8 proc. visų gaisrų, o juose žuvo 42 gyventojai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų čia sumažėjo 9,3 proc., tačiau žuvo dešimčia gyventojų daugiau (pernai kilo 1479 gaisrai, kuriuose žuvo 32 gyventojai). Be to, 405 kartus liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,8 proc. visų gaisrų), daugiausia degė ūkiniai pastatai (kilo 175 gaisrai) ir pirtys (pernai – 86). Užgesinta 390 transporto priemonių gaisrų (7,5 proc. visų gaisrų), juose ugnis sugadino 301 lengvąjį automobilį. Gamybos ir pramonės paskirties pastatuose kilo 60 gaisrų (1,2 proc. visų gaisrų).

Miestuose užgesinti 2332 gaisrai (45 proc. visų gaisrų), o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 2858 (55 proc.). Ugnis sunaikino 144 pastatus, 136 transporto priemones, 390 gyvūnų, 562 tonas pašarų, 2646 kv. m gyvenamojo ploto, o 3293 kv. m šio ploto buvo sugadinta.

Pagrindinės gaisrų priežastys – pašalinis ugnies šaltinis (24,5 proc.), neatsargus žmogaus elgesys su ugnimi (15,5 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (12,6 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (7,8 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (6,2 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (3,4 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (2,6 proc.), neatsargus rūkymas (2,4 proc.), savaiminis medžiagų užsidegimas (1,9 proc.). Be to, įregistruoti 145 padegimai (2,8 proc.), o 350 gaisrų (6,7 proc.) priežastys dar tiriamos.

O kaip reikalai su nukentėjusiais vandenyje?

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistikos duomenimis, šiemet šalies upėse, ežeruose ir tvenkiniuose jau nuskendo 81 gyventojas, tarp jų 3 vaikai. Pernai per tą patį laikotarpį vanduo pasiglemžė 69 gyvybes, tarp jų buvo ir 7 vaikai. Šiais metais ugniagesiams gelbėtojams pavyko išgelbėti 11 skęstančių gyventojų.

Daugiausia žmonių nuskendo Vilniaus (16), Klaipėdos (12), Panevėžio (10) apskrityse. Vyrų nuskendo 4 kartus daugiau nei moterų, nuskendusiųjų amžiaus vidurkis – 55 metai. Remiantis 2015–2019 m. duomenimis, vidutiniškai per pirmą pusmetį iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukia 65 skenduolius. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas įspėja gyventojus būti ypač atsargius prie vandens telkinių: nesimaudyti nežinomose, nuošaliose vietose, ypač išgėrus alkoholinių gėrimų. Pasirinkti paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir budi gelbėtojai. Nepalikti prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų. Kaip rodo penkerių metų gelbėjimo darbų vandenyje statistika, vasaros laikotarpiu iš vandens telkinių ugniagesiai gelbėtojai ištraukia vidutiniškai 59 skenduolius, iš jų 23 – liepos mėnesį.