Asmeninio archyvo nuotr.

Vainotiškės kaime, Veiviržėnų seniūnijoje, ūkininkaujantis Mindaugas Žąsytis kas rytą į ganyklą važiuoja nerimaudamas, ar vėl neras vilkų papjauto gyvulio. Šiemet plėšrūnų puota prasidėjo jau gegužę: nuo ganiavos pradžios jie sudraskė dvi ūkininko telyčias ir jautuką. „Kaip įmanydamas saugau gyvulius, bet niekas vilkų nesulaiko“, – apgailestavo jis.

Sudraskė trijų galvijų prieauglį

Vos tik gegužės pradžioje pienininkystės ūkio savininkas M. Žąsytis iš Vainotiškės į ganyklą Jonikaičių kaime išginė telyčias ir jautukus, kitą rytą nustėro radęs apdraskytą beveik metinę telyčią. Bandė ją gydyti, bet ši nugaišo. „Gyvuliai ganėsi netoli fermos, kur buvo pririštas šuo, ganyklą juosė stiprus elektrinis „piemuo“, bet tai nesulaikė vilkų“, – baisėjosi ūkininkas.

Beveik po savaitės Padagų kaime besiganančią bandą vėl užpuolė vilkai: rytą rado papjautą dar vieną telyčią. M. Žąsytis suprato, jog puotauta ne vieno plėšrūno, nes suėsta pusė gyvulio.

Trečią papjautą galviją rado praėjusio ketvirtadienio rytą. Ūkininkas kalbėjo, jog sunku apskaičiuoti patirtą žalą – šiuo metu gali būti daugiau nei tūkstantis eurų, betgi netekta dviejų veislinių telyčių, kurios ateityje būtų papildžiusios bandą.

M. Žąsytis nuogąstavo, kad vilkai įsisuko į bandą ir galabija gyvulius jau nuo pavasario, o kas bus rudeniop? Pernai plėšrūnai jo valdas aplenkė, o ankstesniais metais sudraskė kelis galvijus. „Daug plėšrūnų prisiveisė – vilkų irštvoje gyvename“, – kalbėjo ūkininkas ir piktinosi išplitusią jų populiaciją ginančia organizacija.

Apie vilkų draskomus gyvulius M. Žąsytis pranešė rajono Savivaldybei, kreipėsi į medžiotojų būrelio „Judrė“ narius, medžiojančius šioje teritorijoje. Beje, šį pavasarį vilkai papjovė ir judrėniškio ūkininko veršį. „Jeigu papjaus daugiau gyvulių, tikimasi gauti leidimą sumedžioti vilkus, todėl apie plėšrūnų sudraskytą gyvulį ūkininkai turėtų pranešti man arba „Judrės“ medžiotojų būreliui“, – paragino M. Žąsytis.

Plėšrūnai grįžo

Klaipėdos rajono „Judrės“ medžiotojų būrelio nariai apie papjautą galviją nedelsdami pranešė VDU Žemės ūkio akademijos Medžioklėtyros laboratorijai, kurios darbuotojai šiuo metu vykdo Lietuvos mokslų tarybos projektą „Vilko (Canis lupus) ekologijos tyrimai“. Jau kurį laiką jie stebi vilkų judėjimą Judrėnų ir Veiviržėnų seniūnijose.

Miškų ir ekologijos fakulteto doktorantas Petras Adeikis feisbuko paskyroje „Medžioklėtyros laboratorija“ atskleidė paskutinį savo stebėjimą. Praėjusį ketvirtadienį gavęs pranešimą apie vilkų puotą, atvyko į vietą, kur buvo užpulti M. Žąsyčio gyvuliai. Specialistui paprašius papjautas veršis paliktas ten, kur jį vilkai papjovė, kad galėtų stebėti, ar plėšrūnai nesugrįš prie bandos ir kitą naktį.

Naktį iš ketvirtadienio (gegužės 22 d.) prieš vidurnaktį P. Adeikis pamatė, kaip iš miško išlindę du vilkai artinosi papjauto gyvulio link, bet, pastebėję jo automobilį, sustojo likus iki jo apie 100 metrų. Vėjas pūtė nepalankiai – nuo juos stebėjusio žmogaus, bet vilkų tai neišgąsdino. Netrukus iš miško išlindo dar vienas plėšrūnas. „Atrodė, jog šis – gaujos vedlys, nes pirmieji du prisijungė ir pasileido bėgti tiesiai prie bandos. Toje pačioje pamiškėje ganėsi stirnos, prabėgo kiškis, lapė, iš miško buvo išėjusi elnio patelė, bet vilkai domėjosi tik gyvulių banda“, – dėstė P. Adeikis.

Jis pastebėjo, kaip trečiasis vilkas sunerimo dėl nepažįstamo automobilio ir pasuko atgal į mišką. Kiti du sugulė žiemkenčiuose, apie 100 metrų nuo galvijų. Bet prie gyvulių automobiliu su įjungtais oranžiniais švyturėliais kartu su dviem žmonėmis artėjo ūkininkas M. Žąsytis. Vilkai ramiai gulėjo stebėdami žmones, ir tik pradėjus garsiai kalbėti, šie pakilo ir neskubėdami nusėlino į pamiškę. „Šis vilkų elgesys įrodo, kad šie plėšrūnai ne tik sugrįžta prie grobio likučių, bet ir nesitraukia esant arti žmonėms. Labai tikėtina, kad praėjusią naktį papjautą gyvulį išvežus iš ten, plėšrūnai būtų pjovę kitą, kaip darė pastarosiomis naktimis, – samprotavo doktorantas P. Adeikis. – Šis atvejis leidžia daryti prielaidą, jog vilkų gauja specializuojasi maitintis naminiais gyvuliais. Teiginys, kad tik vieniši vilkai, nesugebantys susimedžioti laukinio grobio, pjauna naminius, čia netinka. Tikėtina, kad prie bandos buvo atėjusi dalis vilkų gaujos, tai yra tie, kurie laisvi nuo vilkiukų priežiūros.“

 

Virginija LAPIENĖ