Prieš teismą stojo Ukmergės gyventojas Henrikas Vaitkevičius, anot teisėjo Ernesto Rimšelio, jau turintis „kriminalinę praeitį“. Vyras yra kaltinamas tuo, kad 2018 m. birželio 18 d. apie 20 val. 30 min. Ukmergėje, po Vilniaus g. esančiu tiltu, kuriuo kertama Šventosios upė, kartą kumščiu smogė į veidą Andrejui Aleksiūnui, o tuomet peiliu du kartus smogė aukai į ranką ir krūtinę.

Pastarasis dūris, sužeidęs širdį, buvo lemiamas A. Aleksiūno gyvybei. H. Vaitkevičius kaltinamas ir tuo, kad po mirtinų smūgių paliko sužeistą auką likimo valiai ir pavogė nužudytojo dviratį, įvertintą 150 eurų. Mirtinai sužeistą vyrą vėliau bandyta gelbėti, darant dirbtinį gaivinimą, tačiau pastangos nuėjo veltui. H. Vaitkevičius buvo sulaikytas po paros ir iki šiol yra laikomas Lukiškėse.

Prieš teismą stojęs H. Vaitkevičius savo kaltę pripažino, tačiau teigė, kad buvo išprovokuotas žuvusiojo, kuris pirmasis išsitraukė peilį. „Nieko nepadarysi, kad taip išėjo“, – teigė į teisiamųjų suolą sėdęs ukmergiškis.

Anot kaltinamojo, nusikaltimo dieną jis žvejojo upėje, vėliau pasislėpė po tiltu nuo artėjančio lietaus.

Vyras pripažino, kad iki tol jau buvo nemažai išgėręs – apie 3 ar 4 „bambalius“ alaus. Pasak H. Vaitkevičiaus, tuo metu po tiltu sėdėjo ir A. Aleksiūnas, kurio iki tol nepažinojo. Tačiau susipažino – anot teisiamojo, prie jo priėjęs vyras išvadino jį necenzūriniais žodžiais.

Pasak H. Vaitkevičiaus, po tokio „šilto“ pasisveikinimo A. Aleksiūnas pakvietė jį kartu išgerti alaus, o jis ir sutikęs. Anot teisiamojo, auka jau iki tol buvo neblogai išgėrusi, o kartu vyrai dar ištuštino bent tris „bambalius“.

Jei tikėtume teisiamuoju, jį iškeikęs, tačiau susivaldęs A. Aleksiūnas galiausiai vėl pratrūko, ėmė keiktis ir kelis kartus trenkė H. Vaitkevičiui. Šis tikino gynęsis ir taip pat smogęs atgal, o A. Aleksiūnas tuo metu neva išsitraukęs lenktinį peilį. „Sako, nu b..t, dabar žiūrėk – nudursiu“, – tokius žodžius tikino išgirdęs H. Vaitkevičius. Teisiamasis tikino, kad išmušė peilį A. Aleksiūnui iš rankų, paėmė ir jau ėjo namo, kai jį neva vėl užpuolė sugėrovas, o jis gindamasis ir smogė peiliu. „Prisipuolė“, – teigė H. Vaitkevičius.

Kaip paaiškėjo ėmus nagrinėti bylą, kai kurie teisiamojo parodymai kelia klausimų dėl sąžiningumo – H. Vaitkevičius tikino, kad aukos dviratį ne vogė, o paėmė tik tam, kad niekas jo nepavogtų. Tačiau vyras visą naktį praleido miegodamas lauke ir tik kitą dieną buvo sulaikytas – vis dar su dviračiu, kurio nesiruošė niekam grąžinti. H. Vaitkevičius taip pat pripažino iš pradžių melavęs tyrėjams, kad peilį išmetė į upę. Prisipažino tik tuomet, kai sulaukė žinios, kad peilio upėje ieškos narai.

H. Vaitkevičius taip pat tikino, kad pats buvo užpultas A. Aleksiūno, tačiau jį apžiūrėję medikai nerado jokių smurto požymių.

Už nužudymą be sunkinančių aplinkybių ukmergiškiui gresia nuo 7 iki 15 metų laisvės atėmimo bausmė. H. Vaitkevičiui greičiausiai teks atlyginti ir žalą, kurią patyrė civilinį ieškinį pateikęs A. Aleksiūno šeimos narys.