Varnos – laukiniai paukščiai, kuriuos saugo įstatymai. Gedimino Nemunaičio nuotr.

Nuolatinė problema kai kurių Ukmergės daugiabučių kiemuose – pulkais juose gyvenančios varnos. Triukšmas ir teršalai, skundžiasi gyventojai, – kasdieniai dalykai. Žmonės neviltyje: naikinti varnų negalima, o kaip jas išguiti, neišmano.

Skaitytojai teiraujasi, ką daryti dėl šių jiems nemielų paukščių, būriais gyvenančių kiemuose, kur yra daug medžių. Jų draugija, neslėpė į redakciją paskambinusi moteris, jai ir kaimynams taip įgriso, kad žmonės pasirengę bet kam. Tačiau labai tikisi ir už miesto tvarką atsakingų asmenų pagalbos.

Varnos – laukiniai paukščiai, o juos, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistės Kristinos Klovaitės teigimu, saugo įstatymai. Anot jos, pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą, visos laukinių paukščių rūšys, natūraliai paplitusios Europos Sąjungos valstybių narių europinėje teritorijoje, priskiriamos saugomoms rūšims.

Draudžiama su laukiniais paukščiais susijusi ši veikla: tyčia žudyti ar gaudyti bet kokiais būdais; tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius arba sunaikinti lizdus; rinkti laukinių paukščių kiaušinius gamtoje; tyčia trikdyti paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu. Taip pat negalima laikyti draudžiamų medžioti ir gaudyti laukinių paukščių. Negalima ir parduoti, pardavimo tikslu transportuoti, siūlyti parduoti gyvus ar negyvus laukinius paukščius.

Tiesa, minėtame įstatyme nustatyta išimčių dėl draudimų. Jas gali taikyti Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija, siekiant vieno iš šių tikslų: žmonių sveikatos ir saugos; oro saugos; siekiant apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius, naminius gyvulius, miškus, žuvų išteklius; dėl floros ir faunos apsaugos.

Ardo lizdus

K.Klovaitė pasakojo, jog yra ir reikalavimai, susiję su varnų ir kovų gausos reguliavimu miestuose. Nurodytose vietose – miestuose, kapinėse ar urbanizuotose teritorijose – varnų (ir kovų) populiacijos gausumo reguliavimas gali būti vykdomas vadovaujantis Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos aprašu. Jis patvirtintas 2002 m. LR aplinkos ministro įsakymu.

Apraše nustatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, norėdami reguliuoti populiacijos gausą, turi gauti Aplinkos apsaugos departamento išvadą. Nuostatose sakoma, kad, siekiant reguliuoti populiacijos gausą, pirmiausia įvertinama galimybė tai daryti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių nustatytais leistinais medžiojimo terminais, būdais, įrankiais ir priemonėmis.

Jei tokios galimybės nėra, įvertinama galimybė gyvūnų populiacijos gausą reguliuoti kitais būdais, nenustatytais taisyklėse. Tačiau būtina užtikrinti, kad šių priemonių naudojimas netrukdys palaikyti rūšies populiacijos palankią apsaugos būklę jos natūralaus paplitimo areale.

Išvadą dėl populiacijos gausos reguliavimo tikslingumo išduoda Aplinkos apsaugos departamentas. Ją gauti siekiantys fiziniai ar juridiniai asmenys turi pateikti prašymą.

„Kiek man žinoma, miestuose dažniausiai varnų ir kovų gausa reguliuojama ardant jų lizdus, kol paukščiai nebūna sudėję kiaušinių“, – sakė K. Klovaitė.

Pasak jos, kovų, pilkųjų varnų medžiojimo terminas – nuo liepos 1 iki kovo 1 d.

Minėta išvada išduodama per 10 dienų nuo prašymo gavimo dienos ir galioja ne ilgiau kaip 1 metus.

Kalti ir gyventojai

Ukmergės miesto seniūnijos rūpesčiu bandoma padėti gyventojams, nuolatos kenčiantiems dėl varnų. Tačiau, teigiama, prie to, kad problemos niekur nedingsta, iš dalies kalti ir patys žmonės.

„Pirmiausia gyventojai patys turėtų pasirūpinti, kad varnos neturėtų kuo maitintis, t. y. uždarinėti šiukšlių konteinerius ir nepalikinėti atliekų maišų šalia jų“, – ragina miesto seniūnijos vyresnioji specialistė Sandra Dutkuvienė.

„Varnos, neturėdamos kuo maitintis, išsikelia į kitas vietas. Miesto seniūnija kiekvieną pavasarį nugeni medžius ir ardo varnų lizdus. Kitų priemonių imtis negalime“, – tikino ji.

***

Varnų problemą kitos šalies savivaldybės sprendžia įvairiai. Kai kur paukščių lizdus per perėjimą vandens čiurkšlėmis ardo ugniagesiai, iš miesto juos baido medžiotojai. Medžių viršūnėse esantys lizdai taip pat ardomi specialiais kabliais. Naudojami ir akustiniai varnoms baidyti skirti prietaisai, leidžiantys gąsdinančius signalus. Jų atsikratyti bandoma netgi rišant prie medžių atitinkamų spalvų balionus.

***

Varnos mėgsta įsikurti ne tik miestuose, bet ir prie sąvartynų, gyvenvietėse. Daržininkai, sodininkai skundžiasi, kad varnos puola braškes, vyšnias, bepradedančius nokti obuoliukus, kriaušes.

***

Gyventojams patariama naudoti įvairias baidykles, plevėsuojančias polietileno juostas, tinklą. Polietileno juostas galima ištempti lauke virš daržovių. Varniniai paukščiai vengia to, kas gali judėti, nes tai gali būti spąstai.