Suniokotas Četrauskų namas – L. Ruiko nuotraukoje, išspausdintoje „Švyturio“ žurnale 1981 m.

„Tos dienos niekada nepamiršiu“, – nuo šių žodžių širvintiškiai pradeda pasakoti apie 1981 m. gegužės 29 d. kilusį tornadą. Tai buvo vienas galingiausių pastarojo šimtmečio viesulų mūsų krašte. Šis viesulas padarė nemažai materialinės žalos miestelio įmonėms ir gyventojams. Apgriauta sviesto-sūrių gamykla, melioracijos valdybos technikos kiemas, 15 gyvenamųjų namų, apdaužyta 30 automobilių. Vienas žmogus žuvo, keliolika sužeistų. Sprendžiant iš sugriovimų, vėjo greitis sūkurio viduje siekė ne mažiau kaip 70 m/s, nors pats viesulas judėjo kur kas lėčiau – apie 15 km/h.

web.33744666_1716764128412324_1101844142910078976_n

Vienas iš liudytojų prisimena: „Važiuoju sau Zibalų keliu į Ukmergės pusę traktoriumi T-150 ir vežu pilną priekabą trąšų. Staiga matau: viskas aplinkui – žemės, durpės, iš kažkur atsiradę popieriai – ėmė kilti į viršų ir suktis. O jau ūžimas – garsesnis už traktoriaus variklio. Važiuoju toliau. Žiūriu pievoje arklys, ir tas kyla kaip koks paukštis. Matau ir savo akimis netikiu – 50, o gal 60 metrų kilo į viršų. O paskui kažkokia jėga tėškė jį žemėn ir užmušė. Žiūrėdamas į artėjantį juodą debesį dar spėjau pagalvoti, kad mano traktorius sveria 8, o priekaba – 16 tonų, kad sėdžiu traktoriuje, kuris turi 150 arklio jėgų. Bet jaučiu, kad ir traktorių lyg kokia milžiniška ranka bando atplėšti nuo žemės, mėto į šalis. Išjungiau variklį, ir staiga kabinos langų stiklai pažiro į visas puses (turbūt akmenys, vėtros skraidinami, išmušė). Dar spėjau nusigręžti ir įsikibti į sėdynės atlošą. Kas buvo paskui – nieko neatsimenu“.

web.33751453_1716764798412257_1526734197962571776_o

Feisbuko paskyroje „Orai ir klimatas“ prisiminimais dalinęsi komentatoriai su siaubu mena tą penktadienio vakarą. Valdas Radzevičius pasidalino net namo, stovėjusio Naujapilio viensėdyje, po stichijos nuotrauka.

„To pamiršti neįmanoma…Uraganas praėjo vos keli šimtai metrų nuo mano namų. Namai kaip degtukų dėžutės be stogų, išsigandę žmonės, vakaras be elektros, naktis su žaibais ir trenksmais. O ryte matematikos egzaminas ir liūdna naujiena – žuvo klasiokės tėtis“, – prisimena Danguolė Kuzinevičienė.

web.33993700_1716764171745653_6739287936396689408_n

„Atmintyje išlikęs kraupus vaizdas… Po kelių dienų pirmas brandos egzaminas… Žuvęs klasiokės tėtis…“ – paantrina Laima Kučinskienė.
Tą lemtingą vakarą Melioracijos statybos montavimo valdyboje, kaip tuomet buvo įprasta, darbininkams atvežė parduoti mėsos. Mašinoje prie vairo sėdėjo vairuotojas, o dvi valdybos darbuotojos prekiavo. Pakilus vėjui, apie 17.40 val., vairuotojas su moterimis liko autobuse. Staiga autobusas pakilo apie 20 metrų. Autobuse buvę žmonės dar spėjo pamatyti, kaip vėtra niokojo sviesto gamyklą, ore skriejantį galingą „Kirovo“ traktorių. Galinga jėga išsviedė moteris ir vyrą iš autobuso: moterys nukrito ant anglių krūvos, o vairuotojas užkrito ant gelžbetonio sijos ir žuvo vietoje.

Uraganas labiausiai nuniokojo Širvintų kaimą. Liudytojai pasakoja, kad skraidė geležinės sijos, stogai, plytos, dešros ir skilandžiai, lijo mėsomis ir drabužiais. Po audros drabužiai buvo taip sumazgyti, kad ištiesinti jų buvo neįmanoma…

„Grįžau namo, o čia baisu. Namas be stogo, ūkinio viršutinė dalis ir stogas nušluoti, sodas išrautas“, – su siaubu prisimena Dalia Mačiuikaitė-Aliukevičienė.

web.101081132_678511166277203_3958364949461336064_o

„Ėjom su klase iš turistinio žygio Bajorų miške. Buvo labai tvanku, o danguje ryškėjo nematytas daiktas piltuvo formos. Kilo vėjas. Ėjau dabartine I. Šeiniaus alėja pas mamą į darbą pasiimti rakto nuo buto, vėjas buvo toks, kad vos laikiausi neapgriuvusi. Prie gastronomo, dabartinio „ikiuko“, suoliukai ir šiukšliadėžės skraidė. Dangus su žeme maišėsi. Upelio 8 namą dar statė, tai blokus viesulas iškilnojo“, – mena Rita Ališauskienė.

„O aš stebėjau pro langus ir laksčiau po kambarius nesuprasdama, kas vyksta. Bandžiau išeiti į lauką, bet per stiprų vėją negalėjau durų atidaryti. Ir visa laimė, kad nepavyko atidaryti, nes būtų nusinešęs viesulas mane. Po visko vaizdelis kaip po karo. Buvo baisu. Nenorėčiau to antrą kartą patirti“, – rašė Nijolė Mikštienė.

Viesulo liudininkai vienu balsu rašė, kad tik daugiau tokia nelaimė nepasikartotų.