Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Užkaistas naujas politinių vilčių katilas

Sekmadienį 20 val. visoje Lietuvoje bus užanspauduotos balsavimo urnos ir darbo imsis apygardų rinkimų komisijos – skaičiuos balsus ir duomenis nenutrūkstamu konvejeriu perduos Vyriausiajai rinkimų komisijai.

Tą pačią naktį prasidės būsimų koalicijos partnerių paieškos ir derybos. Jos, žinoma, vyko jau ir anksčiau. Derybas dėl galimos būsimos valdančiosios daugumos ir kartu dėl Vyriausybės sudarymo, kiek žinoma, veda „ didieji“: socialdemokratai, konservatoriai, „valstiečiai“ ir buvę E.Masiulio liberalai. „Valstiečiai“ tikina, kad su galimais koalicijos partneriais tikrai nesidera, o kiti nei patvirtina gandus, nei juos paneigia. Suprask, „šnekamės“...

Net jei partijos dėl būsimos koalicijos ir postų Vyriausybėje iš tiesų dar nesitaria, tikrai pradės tai daryti pirmadienį, kai jau bus aiškūs naujojo Seimo kontūrai. 70 būsimo Seimo narių paaiškės per savaitgalį, suskaičiavus partijoms atiduotus balsus ir vidaus reitingavimo balus. Tikriausiai netgi vienas kitas seimūnas bus išrinktas pirmajame ture, o perėjusieji į antrąjį turą ruošis lemiamam susirėmimui.

Šioje didžiosios politinės košės puode verda ir Lietuvos žmonių likimai, nes mes esame priklausomi nuo valdžios sprendimų. Politikams, politologams ir kitiems prognozuotojams buvo netikėta tai, kad tautiečiai per išankstinį balsavimą masiškai patraukė prie balsadėžių ir buvo pasiryžę stovėti iki vėlyvos nakties, kad tik išreikštų savo valią. Iki šiol buvo prognozuojamas vangus rinkėjų aktyvumas. Ką atneš šie rinkimai Lietuvos žmonėms? Su kokiais lūkesčiais eisime prie balsavimo urnų? - „Valstiečių laikraštis“ klausia savo skaitytojų.

Gintautas Bertašius, Luganas, Šveicarija, verslininkas, Lietuvos garbės konsulas Šveicarijos Tičino kantone

bertasius-centre

To paties aš tikėdavausi po kiekvienų rinkimų – kad laimėjusios partijos tęstų anksčiau pradėtus darbus, nesvarbu, kuri partija ar kurie politikai juos pradėjo. Noriu, kad Lietuva turėtų ilgalaikę valstybės viziją ir į ją būtų einama kryptingai, nepriklausomai nuo to, kas laimi rinkimus.

Norėčiau, kad partijos taptų labiau ideologinės – aiškiai deklaruotų ir, be abejo, laikytųsi savo vertybių ir principų. Dabar, deja, kartais atrodo, kad Lietuvoje susiformavo atskira profesija – politikos vadybininkai, žmonės, per savo neilgą politinę karjerą sugebėję būti ar net vadovauti kelioms partijos. Apie kokią partijų ideologiją ir skirtumus tuomet galima kalbėti?

Noriu tikėti, kad Lietuvoje gerės politinė kultūra, purvą ir įžeidinėjimus pakeis konstruktyvios diskusijos.

Dr.Algirdas Amšiejus, Kaunas, mokslininkas, sodininkas ir bitininkas

 amsiejus (4)

Esu apolitiškas, bet rinkimuose dalyvausiu, nes manau, kad tai – kiekvieno piliečio pareiga. Žinoma, graudu, kai žmogus, kuris dvejus metus neranda darbo, kurio verslas žlugo, eina į Seimą. Ką jis ten veiks? Koks iš jo bus įstatymų leidėjas? Žinau, už ką balsuosiu, kad mūsų valstybė žengtų nors mažą žingsnelį pirmyn. Per dvidešimt penkerius metus tų žingsnių padaryta nemažai. Su kiekvienu Seimu vis po žingsnelį, po gerą mintį valstybės valdyme. Reikia tikėti ir būti kantriems.

Alma Rutkauskienė, Lazdijų rajono ūkininkė

alma Rutkauskiene

Tikimės palankių žemės ūkiui sprendimų. Stabilumo, nesiblaškymo nuo vieno kraštutinumo prie kito, naujų žemės ūkio produkcijos pardavimo rinkų paieškų. Kainos tarp augintojo, perdirbėjo ir prekybininko maržos mažinimo – t. y. pusiausvyros žemės ūkio produktų grandinėje. Kooperacijos skatinimo ir derybinių galių didinimo. Ir labai tikimės normalios socialinės politikos. Lietuvoje didelis nedarbas, bet dirbti nėra motyvacijos, pašalpų politika skatina tinginystę, alkoholizmą ir veltėdžiavimą. Dar tikimės, kad bus atsigręžta į kaimo infrastruktūros gerinimą. Juk ir kaimo žmonės nori važinėtis asfaltuotais keliais.

Tikimės būti padėties šeimininkais ir didžiuotis, kad esame lietuviai.

Saulius Jasionis, Prienų r.;

gamtinės žemdirbystės puoselėtojas, knygų autorius

Seimo rinkimuose niekada nedalyvauju. Ir jokiuose kituose rinkimuose. Politiniai žaidimai man nerūpi, nes puikiai žinau, kad nuo to, dalyvausiu rinkimuose ar ne, niekas nepasikeis. Gyvenu gamtos ritmu. Žinau, kad jis niekada nemeluoja ir neišduoda. Reikia tik dirbti. Man patinka pačiam valdyti savo gyvenimą ir siekti užsibrėžto tikslo. Manau, kad tikras mėšlas daug malonesnis, nei tas, į kurį įklimpsta tapę šutvių, vadinamų partijomis, nariai. Gyvenimas ne kartą įrodė, kokie tikrieji vadinamųjų politikų siekiai – pralobti kitų sąskaita. Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Tik vieni įkliūva, o kiti sugeba sausi išlipti iš vandens, t. y iš Seimo.

Povilas Meškėla, Vilnius,

dainininkas

meskela (2)

Man svarbu, kas vyksta aplink, todėl balsuoti būtinai eisiu.

Ko tikiuosi iš naujos valdžios? Turiu vienintelį norą ir viltį – kad nauji Seimo nariai susitars tarpusavyje ir dirbs Lietuvos ir jos žmonių labui. Pats į rinkimus žiūriu labai atsakingai: domiuosi, klausausi debatų, lyginu, atsirenku. Tikiuosi, kad dauguma Lietuvos piliečių daro tą patį. Yra žmonių, kurie mėgsta rodyti savo nepasitenkinimą valdžia, burba, pyksta. Tačiau reikia nepamiršti, kad seimūnai irgi yra žmonės, jie įsprausti į tam tikrus rėmus. Juk nuo vieno žmogaus mažai kas priklauso, yra partijos, bendri jų tarpusavio susitarimai, strategijos ir pan. Vis tik norėtųsi, kad politikai ne tik gražiai kalbėtų prieš ir po rinkimų, bet ir veiktų, darytų tai, apie ką kalba.

Tikiu protu, noru padėti, o ne tik žiūrėti savo pusės varpinės. Man svarbu atsakingumas, žmogiškumas, palaikymas, duotas žodis, garbės kodeksas – dalykai, kurie daugelio yra primiršti. Juk neužtenka daryti tik tai, kas madinga, populiaru, reikia turėti savo stuburą.

Viltis miršta paskutinė. O vilties aš visada turiu.

Sigitas Dimaitis, Kaunas,

Žemės ūkio rūmų direktorius

Dimaitis Sigitas8

Būtinai eisiu balsuoti, nes privalau atlikti savo pilietinę pareigą. Kiekvienas žmogus rinkimų metu kažko tikisi. Tikiuosi, kad naujoji valdžia bendradarbiaus su piliečiais ir organizacijomis, brangins ir puoselės socialinę partnerystę, nes taip mes galime pasiekti geriausių rezultatų.

Iki šiol nieko panašaus nebuvo. Mačiau, kaip žmonės, patekę į valdžią, staiga pasikelia virš visuomenės, pasijunta aukštesniais. O valdžia , pasak žymiausių filosofų ir mąstytojų, pirmiausia formavosi kaip bendruomenė ir todėl ji turi tarnauti bendruomenei.

Turiu lūkesčių, kad naujai atėjusieji tarsis su piliečiais, kaip geriau padaryti, kartu kurs ilgalaikę viziją, o ne valdys tik trumpais epizodais nuo rinkimų iki rinkimų arba dar geriau – nuo ministro iki ministro. Vyriausybė bus ne kažkoks kunigaikštysčių darinys, kur kiekviena ministerija dirba sau, o monolitas, kuris turės bendrus tikslus ir bendrą programą, kurią vykdys. Ir programa bus parengta bendradarbiaujant su piliečių organizacijomis.

Kaip kiekvieną pavasarį tikiesi geresnio derliaus, taip per kiekvienus rinkimus tikiesi, kad vis dėlto pavyks išrinkti tuos žmones, kurie supras pilietinės visuomenės ir valdžios bendradarbiavimo svarbą.

Algirdas Mikutis, Vilnius, režisierius ir juvelyras

OLYMPUS DIGITAL CAMERA

Balsuoti eisiu, visada tai darau kartu su visa šeima. Šiemet pirmą kartą balsuos ir mano aštuoniolikametis sūnus, tai jam bus nauja patirtis.

Balsuoju, nes tikiuosi, kad bus geriau. Juk jei žmogus nieko nesitiki, tai jis ir neina į rinkimus. Tikiu, kad šiemet keisis valdančioji dauguma. Taip pat tikiuosi, kad valdantieji pasimokė iš savo klaidų ir ateityje jų darys mažiau. Džiaugiuosi, kad žmonės yra aktyvesni, noriai balsuoja jaunimas. Jie neleis į Seimą pakliūti visokiems marginalams arba sugebės juos kontroliuoti. Šiuolaikinės technologijos tai leidžia daryti, todėl politikai privalės būti atsargesni. Jei pasakys kokią nesąmonę, tuoj pat internetinėje erdvėje, o vėliau ir už jos ribų taps pajuokos objektu. Nes žmonėms pagaliau rūpi jų valstybė.

Jeronimas Kraujelis, Vilnius, Žemės ūkio bendrovių asociacijos garbės prezidentas

kraujelis

Politikai daug pažadėjo, Dieve jiems padėk įgyvendinti visus pažadus. Kalbant apie visus pažadus, žemės ūkyje padaryti proveržį galimybių nedaug, nes visa parama jau paskirstyta iki šios kadencijos pabaigos. Be to, visų be išimties partijų programose pasigedau minčių, kaip padidinti mūsų šalies savarankiškumą, kad ji mažiau priklaustų būtent nuo paramos, kuri baigsis 2020 m. Blogai tai, kad šis finansinis instrumentas dažnai virsta ne skatinimo priemone, o paprasčiausiomis pašalpomis.

Kitas aspektas – matau, kad koalicija neišvengiama ir bendrą žemės ūkio politiką teks lipdyti iš kelių partijų programų.

Gintautas Gumauskas, Padovinio ŽŪB (Marijampolės sav.) pirmininkas

Aš visai negalvoju apie rinkimus. Kai nueisiu balsuoti, tada žinosiu, ką daryti. Manyčiau, mūsų žemdirbių gyvenime reikėtų daugiau stabilumo, kad nebūtų revoliucijų, kaip būdavo iki šiol. Tai žemės pirkti negalima, tai kitas draudimas. Manau, tokie svarbūs dalykai turėtų būti stabilesni. O kuo politikai daugiau mums gali padėti? Tik kad netrukdytų. Reikėtų, kad Briuselyje už žemdirbį būtų daugiau kovojama, būtų didesnė pagalba tada, kai blogi metai užpuola. Bet tai niekam nesvarbu. Manau, niekas čia nesikeis – viską, esą, tvarko rinka. Būtų gerai, kad nors mokesčių naujų neprigalvotų. Šito tai bijome. Norime, kad ateitų specialistai į ministerijas, o ne politikieriai, kurie nežino, iš kur karvei pienas bėga. Kad ministerijų vadovai būtų kompetentingi žmonės, suprantantys reikalą, šaką, ant kurios kabo.

Ką reikia žinoti:

Lietuvoje Seimo nariai renkami pagal mišrią rinkimų sistemą: 70 parlamentarų išrenkami pagal proporcinio atstovavimo sistemą, t.y. – balsuojant už partijų sąrašą ir reitinguojant jos narius, o 71 – vienmandatėse apygardose.

Vienmandatėse rinkimų apygardose rinkimai laikomi įvykusiais, jei rinkimuose dalyvauja daugiau kaip 40 procentų rinkėjų, įrašytų į tos rinkimų apygardos rinkėjų sąrašus. Išrinktu laikomas kandidatas, už kurį balsavo daugiau kaip pusė rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.

Jeigu rinkimų apygardoje balotiravosi daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas Seimo nariu, ne vėliau kaip per dvi savaites po rinkimų rezultatų paskelbimo rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame dalyvauja du kandidatai, per pirmąjį balsavimą gavę daugiausia balsų. Po pakartotinio balsavimo išrinktu laikomas tas kandidatas, už kurį balsavo daugiau rinkėjų.

Jeigu abu kandidatai gavo vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatas, už kurį per pirmąjį rinkimų turą balsavo daugiau rinkėjų. Jeigu ir per pirmąjį rinkimų turą abu kandidatai buvo gavę vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampama burtais.

Jeigu rinkimų apygardoje balotiravosi ne daugiau kaip du kandidatai ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas, rengiami pakartotiniai rinkimai.

Daugiamandatėje rinkimų apygardoje rinkimai laikomi įvykusiais, jeigu juose dalyvavo daugiau kaip vienas ketvirtadalis visų rinkėjų.

 

Rekomenduojami video