Iš degančio namo žmogų išgelbėjęs V. Jocys: „Aš kitaip negalėjau.“

Vasario pradžioje Veiviržėnuose, Klaipėdos rajone, naktį įsiplieskęs gaisras suniokojo gyvenamąjį namą, tačiau jame miegojusį vyriškį išgelbėjo garbaus amžiaus kaimynas Valentinas Jocys. Kadaise ugniagesiu dirbusio veiviržėniškio pareigos jausmas gelbėti neišblėsęs iki šiol.

Savo sveikatos nežiūrėjo

Veiviržėnų miestelio Tilto gatvėje gyvenantis V. Jocys žinojo, kad baigiamame remontuoti gyvenamajame name nakvoti pasilikdavo savininko dėdė. Senbuvis, kaip ir kiti, gerai pažįsta kaimynus, žino jų rūpesčius – šių žmonių bendrystė kitokia nei besikuriančių naujųjų kaimų gyventojų. Jų santykiai šiltesni ir nuoširdesni.

Tą ankstyvą pirmadienio rytą prabudęs V. Jocys išgirdo keistą poškėjimą, tarsi kas sprogdintų petardas. Pažvelgęs pro miegamojo langą, išvydo iš kaimyno namo anapus kelio kylančias liepsnas. 77-erių metų pensininkas iš susijaudinimo negalėjo greitai apsirengti. Basnirčia įsispyrė į batus, žmonai liepęs skambinti ugniagesiams, išskubėjo prie degančio namo. Julijona surinko Bendrojo pagalbos centro telefono numerį 112, bet jai atsakė, kad jau žino apie gaisrą.

V. Jocys, pripuolęs prie lango, kambaryje matė dūmų sieną. Laimei, durys nebuvo užrakintos. Atidarius jas pradėjo veržtis dūmai. V. Jocys pastebėjo skersai lovos gulintį žmogų. Pajudinęs suprato, kad jis komos būsenos ir pamėgino nešti. Sveikata negalinčiam pasigirti Valentinui buvo sunku, bet jis ištempė į lauką. Atbėgęs kaimynas padėjo nunešti atokiau, o jis sugrįžo į degantį namą paimti čiužinio, patalų, kad patogiau paguldytų, apklotų nelaimėlį.

Šventas reikalas

Namo šeimininko dėdė, nakvojęs tą naktį, buvo be gyvybės ženklų, apsinuodijęs kenksmingomis dūmų medžiagomis. V. Jocys prisiminė, kaip reikia gaivinti žmogų ir bandė daryti dirbtinį kvėpavimą, tikrino pulsą. Atvykus greitajai, perdavė vyrą medikams. Nuvežus į vieną iš Klaipėdos ligoninių, medikai sėkmingai reanimavo ir išgelbėtas vyras sugrįžo į Veiviržėnus.

V. Jocys negali be graudulio kalbėti apie nelaimę. Sulaukęs žiniasklaidos dėmesio, jis iš pradžių nenorėjo bendrauti su žurnalistais – juk svarbiausia, kad išgelbėjo žmogaus gyvybę.

Užsiminus, jog pasielgė drąsiai puldamas į stipriai uždūmintą patalpą be jokių kvėpavimo apsaugos priemonių, veiviržėniškis prisiminė, jog ir anuomet, kai jaunystėje 6 metus dirbo vyriausiuoju ugniagesiu-vairuotoju kolūkio gaisrinėje, gaisro gesinti važiuodavo kaip stovi, tik šalmą turėjo. „Draugas buvo porą kartų nualpęs, o mane saugojo Dievas“, – šyptelėjo pašnekovas. Anuomet iš gaisro gelbėti žmogaus jam neteko.

Gargždų PGT pareigūnai nustatė, jog Tilto gatvėje gaisras įsiplieskė dėl gedimo elektros instaliacijoje. Ugnis suniokojo pastato stogą, aprūko patalpos, gesinant jos supiltos vandeniu. Tačiau svarbiausia, kad išgelbėtas namuose buvęs vyriškis.

„Kiekvienas turi padėti nelaimėje – gelbėti žmogų ar kitą gyvą būtybę“, – įsitikinęs V. Jocys, kuriam tai šventas reikalas.

Virginija LAPIENĖ