Moteris pasakojo, kad kasdien, vedžiodama šunis palei Smilgos upės pakrantes, mato keletą žmonių, deginančių laužus. / Skaitytojos nuotr.

Į „Rinkos aikštę“ kreipėsi kėdainietė, kuri pranešė apie mieste pastebėtus keistus asmenų veiksmus. Moteris pasakojo, kad kasdien, vedžiodama šunis palei Smilgos upės pakrantes, mato keletą žmonių, deginančių laužus. Priėjusi arčiau ji įsitikino – taip darbuojasi savotiški verslininkai, kurie degina įvairius laidus, o po to neša juos priduoti į metalo supirktuvę. Moteris teigia, kad taip elgdamiesi šie žmonės galimai teršia gamtą. 

Darbuojasi pora

„Noriu pranešti apie vienos poros – vyro ir moters – pastoviai deginamus laidus ar kabelius prie Smilgos upės kranto. Laužui gesinti jie naudoja Smilgos vandenį, o visi juoduliai suplaukia į upelį. Pamėginau juos nufotografuoti. Iš toli, nes pabijojau arčiau prieiti. O jie, kai pamatė, kad fotografuoju, tuoj pasišalino. Tris kartus esu mačiusi, kai degindavo apie 18 val. Šiandien degino 8 val. ryto“, – žinute žurnalistus informavo kėdainietė.

Priėjusi arčiau ji įsitikino – taip darbuojasi savotiški verslininkai, kurie degina įvairius laidus, o po to neša juos priduoti į metalo supirktuvę./ Dimitrijus Kuprijanovas nuotr.

Priėjusi arčiau ji įsitikino – taip darbuojasi savotiški verslininkai, kurie degina įvairius laidus, o po to neša juos priduoti į metalo supirktuvę./ Dimitrijus Kuprijanovas nuotr.

Nuošali vietaŽurnalistams paprašius patikslinti vietą, kurioje galimai daromi aplinkosauginiai pažeidimai, moteris paaiškino, kad vieta yra gana nuošali, mažai žmonių lankoma.

„Ši vieta yra už „Vikondos“ slėnio, nepriėjus kelio, kuris veda į kapinaites. Dalis žmonių tą Smilgos dalį naudoja leisdamiesi nuo kapinių kelio. Jie perbrenda upelį ir išeina į pagrindinį kelią“, – paaiškino moteris ir pateikė jos darytas fotografijas, kuriose užfiksuoti du žmonės, deginantys laužus. Taip pat nuotraukose užfiksuota ir tai, kas liko po laužų deginimo – pavojingos atliekos.

Žinomi atvejai

Pasirodo, kad Kėdainių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiams žinomi panašūs atvejai. Vyrams ne kartą teko skubėti gesinti mieste degančių tokių laužų. Dažniausiai tokia veikla užsiima benamiai asmenys.  Jie ugniagesiams gelbėtojams ne kartą aiškino, kad kūrendami laužus nesišildo, o degina būtent laidus. Pasak benamių, apleistose statybvietėse ar buvusiose gamyklose rasti laidai – puikus uždarbis. Juos benamiai neša į metalo laužo supirktuves. Tiesa, norint daugiau uždirbti reikia priduoti gryną metalą, o ne laidus, kurie yra izoliuoti. Jei laidai būna nudeginti, supirkėjai moka kone dvigubą kainą. Todėl benamiai taip ir daro: jie izoliacinę medžiagą nudegina ugnyje, o priduoda tik likusį metalą.

Deginti draudžiama

Bėda ta, kad mieste deginti laužus yra draudžiama, o deginti pavojingas medžiagas, šiuo atveju laidus, yra dar blogiau. Už tai gresia netgi administracinė atsakomybė.

Pagal Aplinkos ministerijos nustatytą tvarką laužus galima kurti tik tam specialiai įrengtose vietose, privačiuose žemės sklypuose – savininko nustatytose vietose, jei to nedraudžia kiti teisės aktai, pavyzdžiui, Saugomų teritorijų įstatymas ar Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos.

Siekiant išvengti laužų kūrenimo tam neskirtose vietose savivaldybių institucijoms, saugomų teritorijų direkcijomis, miškų urėdijoms savo administruojamose teritorijose rekomenduojama įrengti reikiamą skaičių vietų, kuriose būtų galima rengti iškylas ir užkurti ugnį.

Deginti pavojingas atliekas yra griežtai draudžiama. Atsakomybė už aplinkos teršimą – nebe simbolinė ir gali gerokai paploninti piniginę. Už šį pažeidimą gali būti surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir grėsti bauda iki 57 eurų. Pažeidėjui taip pat teks atlyginti gamtai padarytą žalą. Nustatytas minimalus įkainis už bet kokią oro taršą, pavyzdžiui, deginama plastmasė, siekia 100 eurų.

 

Dimitrijus KUPRIJANOVAS