Bijai vilko – neik į mišką. Panašu, kad ši liaudies išmintis nebegalioja, nes ant vilko gali užlipti vos išėjęs pro trobos duris. Suįžūlėję vilkai  drąsiai atslenka iki pat sodybų, puotauja šeimininkų sąskaita jiems po langais ir ramiai išeina savo keliais.

Gyvulius auginantiems kaimo žmonėms, ypač gyvenantiems arčiau didesnių miškų masyvų, ruduo tampa vis didesnių išbandymų metu.

Naktį iš pirmadienio į antradienį plėšrūnai revizavo Širvėnos seniūnijos Nausėdžių kaimą. Rezultatas – du papjauti ir apdraskyti veršeliai.

Anot įvykio vietoje buvusio savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Stepono Staškevičiaus, vienas veršelis sudorotas viename, kitas - kitame kaimo gale. Vilkų braižas vienodas – suėstas vienas kumpis, išdraskyti vidaus organai. Anot vedėjo, vilkai žino fiziologiją, prastos mėsos neėda.

Į komisiją, kuri nustato vilkų padarytą žalą, yra įtraukti ir gamtosaugininkai. Jų pareiga yra įvertinti, ar gyvulį sudraskė vilkai, ar valkataujantys šunys. Dažniausiai tai nustatoma iš žvėrių paliktų pėdsakų. Pasak S. Staškevičiaus, Nausėdžiuose irgi plėšikavo ne vienas vilkas. Pėdsakai rodo, kad čia veikė 5- 6 vilkų grupė, tarp jų ir jaunikliai, kuriuos tėvai moko medžioti.

Lieka tik laukti spalio vidurio, kuomet prasidės vilkų medžioklės sezonas ir vienas kitas pilkas kailis papuoš sėkmingų medžioklių trofėjų kolekciją.

Pasak S. Staškevičiaus, į savivaldybės Žemės ūkio skyrių dėl vilkų padarytos žalos kompensavimo šiais metais kreipėsi devyni žmonės. Trijų iš jų gyvuliai buvo neregistruoti, todėl paramos jie tikėtis negali. Vedėjo manymu, nukentėjusių nuo vilkų neregistruotų galvijų yra daugiau, tik jų šeimininkai apie tai niekam nepraneša. S. Staškevičius kvietė tokius augintojus būtinai pranešti. Nors jie kompensacijos ir negaus, tačiau jų sudraskyti augintiniai pateks į vilkų padarytos žalos statistiką, o būtent ši statistika lemia, kiek vilkų bus leidžiama sumedžioti ateinančiame medžioklės sezone.

Antanas Vaičeliūnas