Biržų rajono savivaldybėje aukščiausiu lygiu buvo nagrinėjamas klausimas, kaip iš vieno kaimo gyventojo namų išvežti šiukšles.

Žmogus atsisako savo šiukšlių konteinerį kelis šimtus metrų atstumti iki pagrindinio kelio. Tačiau paslaugos reikalauja. Keliuku į jo sodybą didelė šiukšliavežė negali privažiuoti. „Tai nepaskelbtas karas. Žmonės moka pastovios dalies įmokas už šiukšles, todėl įsitikinę, kad jas vežėjai turi paimti“, - vertino posėdžio dalyviai.

Posėdis santuokų salėje

Biržų rajono savivaldybės meras Vytas Jareckas, savivaldybės administracijos direktorius Vidas Eidukas, ekologė Jurgita Bruniuvienė, Statybos ir infrastruktūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Viederis bei rajono seniūnai susirinko savivaldybės salėje, kur žmonės tuokiami, nes kitos salės savivaldybėje tuo metu buvo užimtos.

Posėdis vyko itin iškilmingoje aplinkoje. Kai kurie seniūnai šokio žingsniu net prisiminė, kaip jie prieš daugelį metų šioje salėje ėjo tuoktis.

Posėdžio metu tikėtasi susitikti su Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro atstovais, tačiau jie neatvyko.

Tad būtiniausi klausimai buvo svarstomi su UAB „Ecoservice projektai“ Biržų padalinio vadove Asta Sadauskiene.

Moka – reikalauja paslaugos

A. Sadauskienė nerimavo, kad Valantiškių kaime iš klientų negali išvežti šiukšlių. Nuo žmonių namų iki pagrindinio keliuko yra apie 400 metrų. Vienai garbaus amžiaus gyventojai konteinerį sudėtinga atstumti, o kiti to nedaro tyčia.

„Jie nenori stumti konteinerio, o mes nepajėgūs privažiuoti. Didelei technikai trukdo prie keliuko augantys medžiai“, - sakė A. Sadauskienė.

Širvėnos seniūnijos seniūnas Saulius Eigirdas mano, kad „Ecoservice projektai“ galėtų į kaimus siųsti mažesnes mašinas.

„Į mažą kaimą didelio autobuso nesiunčia. Taip galėtų būti ir su šiukšliaveže“, - svarstė jis.

Savivaldybės ekologė Jurgita Bruniuvienė sakė, kad sutartyje tarp kliento ir šiukšles išvežančios įmonės nėra punkto, kad žmogus privalo savo konteinerį išstumti tuos 400 metrų į kelią. Todėl jis savotiškai teisus.

Specialistas V. Viederis pabrėžė, kad nepaskelbtas karas atsirado tuomet, kai rajono savivaldybės tarybos sprendimu iš būstų savininkų buvo pradėta rinkti rinkliava už turimų pastatų plotą. Tuomet žmonės konteinerių pradėjo nebestumti iki pagrindinių kelių.

„Jie sako – jums reikia išvežti, jūs ir pasiimkit“, - kalbėjo V. Viederis.

Tą patį tvirtino ir A. Sadauskienė: „Jie sako – mes mokam, jūs ir pasiimkit“.

„Ir jie teisūs“, - įsitikinęs savivaldybės administracijos direktorius Vidas Eidukas.

Biržų rajono meras V. Jareckas taip pat prašė, kad įmonė į kaimus važiuotų mažesniu transportu. Įmonės „Ecoservice projektai“ atstovė sutiko, kad problema dėl šiukšlių išvežimo yra ne tik Valantiškiuose. Yra kaimų, iki kurių privažiuojama miško keliukais. Čia šiukšlės išvežamos iš gyventojų tik vasarą.

J. Bruniuvienė minėjo, kad karas baigtųsi, jei žmonės mokėtų už tai, ką išveža. Tuomet ir labiau rūšiuotų atliekas. Dabar nemato reikalo rūšiuoti – vis vien turi mokėti pastoviosios dalies mokestį.

Moka pinigus už orą

Vabalninko seniūnė Lilija Vaitiekūnienė rajono vadovų klausė, ar negalėtų savivaldybės taryba svarstyti mokėjimo už šiukšlių išvežimą klausimo ir sumažinti mokamą pastoviąją dalį.

„Pas mus seniūnijoje stovi pašiūrės užkaltais langais. Ten niekas negyvena, nesilanko. Ir juo labiau šiukšlių neišvežame, net konteinerių nėra. O už metus atėjo 600 eurų mokestis. Turime mokėti už orą“- piktinosi L. Vaitiekūnienė.

Jai pritarė Papilio seniūnijos seniūnas Renas Čygas: „Nebeveikiančios Kvetkų ir Kupreliškio mokyklos mūsų balanse. Už jas mokame, nors konteinerių nėra“.

V. Jareckas sakė, kad laukiama, kol Seimas priims įstatymo pataisą. Tuomet savivaldybės taryba galės svarstyti ir priimti sprendimus dėl pastoviosios dalies mokesčio sumažinimo. Šis klausimas tarybai būtinai bus teikiamas.

Bėda dėl bešeimininkių šiukšlių

Seniūnai domėjosi, kaip elgtis su prie rūšiavimo konteinerių paliekamomis buitinėmis atliekomis ir kitomis nerūšiuotomis šiukšlėmis.

R. Čygas sakė, kad į kai kuriuos konteinerius žmonės primeta šiukšlių ir jas sumaišo. Tuomet seniūnijos darbuotojams tenka konteinerius versti ir perrūšiuoti. Ypač greit užpildomi plastmasę surenkantys konteineriai.

A. Sadauskienė siūlė seniūnams, kad šie, vos konteineriams užsipildžius, juos informuotų, galbūt išveš šiukšles dažniau.

Pabiržės seniūnė Vita Zurbaitė sakė, kad niekaip neišsisprendžia problema dėl šiukšlių, kurios kaupiasi prie konteinerių. Itin užkliūvanti vieta yra Pabiržėje, Likėnų gatvėje. Čia nuolat prie rūšiavimo konteinerių prikaupiama šiukšlių. Jas mato žmonės, kurie važiuoja į A. Jaronytės sodybą, Likėnų kurortą. Tai garbės seniūnijai nedaro.

Jai pritarė ir kiti seniūnai, susiduriantys su panašiomis problemomis.

Rajono vadovai pažadėjo svarstyti klausimą ir seniūnijoms skirti lėšų bešeimininkėms šiukšlėms sutvarkyti.

Pageidauja daugiau konteinerių tekstilei

Viederis kalbėjo apie įrengiamas konteinerių aikšteles. Jis apgailestavo, kad kai kurių aikštelių įrengimas „pakibęs“. Dėl vienų prieštarauja gyventojai, kitos negali būti įrengtos ant šilumos trasų.

V. Eidukas sakė, kad konteineriai vis vien kažkur turės stovėti, be jų gyventojai nebus palikti.

„Reikia kreiptis į žmones, prašyti jų supratimo“, - svarstė administracijos direktorius.

Seniūnai džiaugėsi, kad pagaliau bus pastatyti konteineriai tekstilei. Jie mano, kad tokie konteineriai turi atsirasti visose seniūnijose.

„Pagrindinė problema yra su skudurais. Jų prikrauta prie visų konteinerių“, - kalbėjo Nemunėlio Radviliškio seniūnas Giedrius Kubilius.

Pabiržės, Kirdonių ir kai kurių kitų miestelių gyventojai pageidauja, kad buitinių atliekų konteineriai būtų išvežami ne vieną, bet du kartus per mėnesį. A. Sadauskienė žadėjo į šį pageidavimą atsižvelgti.

Jurgita Morkūnienė

Biržų krašto laikraštis "Šiaurės rytai"