LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Vyriausybė trečiadienį pritarė atnaujintai socialinio draudimo pensijų indeksavimo tvarkai, kuri atveria galimybes kitąmet pensijas didinti 7,17 proc. Tam reikia pakeisti formulę taip, kad nežymus bendrojo vidaus produkto (BVP) smuktelėjimas šiemet netaptų kliuviniu pensijų augimui ir senjorų bei neįgaliųjų skurdo mažinimui, kai kitąmet prognozuojamas darbo užmokesčio fondo augimas.
Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 428 eurus, o vidutinė pensija – 404 eurus. Šiuo metu vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu sudaro 399 eurus, o vidutinė pensija – 377 eurus.
Vyriausybė taip pat pritarė Seime įregistruotoms pataisoms dėl išankstinių pensijų. Jei įstatymas būtų priimtas, tiek būsimi, tiek esami išankstinių pensijų gavėjai gautų didesnes pensijas iki senatvės pensijos amžiaus ir jau sulaukę jo.
Atnaujinta formulė: pensijos neaugtų, jei BVP ir darbo užmokesčio fondas būtų minusiniai
Kiekvienais metais pagal formulę patvirtinamas indeksavimo koeficientas lemia, kiek augs senatvės, netekto darbingumo, invalidumo, našlių ir našlaičių pensijos.
Kaip numatyta Socialinio draudimo pensijų įstatyme, koeficientas apskaičiuojamas išvedus 7 kalendorinių metų darbo užmokesčio fondo vidurkį. Norint apskaičiuoti indeksavimo koeficientą 2021 metams, atsižvelgiama į 2017, 2018 ir 2019 metų darbo užmokesčio fondo pokytį bei prognozes 2020, 2021, 2022 ir 2023 metams.
Būtent remiantis šiais skaičiavimais Vyriausybė ir numatė pensijas kitąmet didinti 7,17 proc. Tačiau šiuo metu galioja taisyklė, kad pensijos negali būti indeksuojamos, jeigu einamųjų ir po jų sekančių kalendorinių metų BVP augimas arba darbo užmokesčio fondo pokytis yra neigiamas. Tai reiškia, kad nors Lietuva patyrė vieną mažiausių ekonomikos susitraukimų visoje Europos Sąjungoje, o darbo užmokesčio fondas auga, tai vis tiek užkirstų kelią pensijų didinimui, nes vienas iš dviejų rodiklių yra nežymiai neigiamas.
Įvertinus, kad tiek šiemet, tiek kitąmet darbo užmokesčio fondo augimas bus teigiamas, ekonomikos susitraukimas šiais metais dėl COVID-19 menkas, o senatvės pensininkai ir neįgalieji patiria didžiausią skurdo riziką, Vyriausybė pritarė pensijų didinimo formulės atnaujinimui. Ministrų kabinetas siūlo, kad pensijos nebūtų didinamos tik tais atvejais, kai prastai atrodo abu rodikliai – tiek BVP pokytis, tiek darbo užmokesčio fondo pokytis.
Pensijos augs sparčiau nei vidutinis užmokestis
2020 metais prezidento iniciatyva pradėtas taikyti papildomas indeksavimo koeficiento didinimas. Pagrindinis to tikslas – kad pensijos augtų sparčiau nei darbo užmokestis. Kitais metais pensijas didinant 7,17 proc., o darbo užmokesčiui augant 3,3 proc., šis tikslas bus pasiektas, todėl papildomo indeksavimo siūloma atsisakyti.
Pensijų indeksavimas pradėtas 2018 metais. Lietuvos statistikos departamento skelbiami skurdo rizikos rodikliai, kuriuos apskaičiuojant remtasi 2018 metų pajamomis, parodė, kad skurdas tarp senjorų sumažėjo labiausiai – 6,1 proc. punkto.
