„Švyturyje“ pasirodžius publikacijai apie šalia Kartenos esantį Vyšnių kalną, apjuostą elektriniu piemeniu, sulaukė ganyklą ten įrengusio ūkininko Kęstučio Lukauskio dėmesio. Ūkininkas panoro išsakyti savo poziciją.

Rugsėjo 5 d. publikacijoje „Vyšnių kalną apjuosė elektriniai piemenys“ buvo rašoma, kad šiemet turistus ir svečius Vyšnių kalne pasitiko netikėta staigmena: šalia ritualinių riedulių įrengtas elektrinis piemuo trukdo laisvai judėti, o ant kalno augantis šimtametis ąžuolas, esantis neatskiriama turistinio objekto dalis, dėl ištemptos vielos apskritai atsidūręs karvių ganyklos teritorijoje.

Ūkininkas K. Lukauskis paaiškino, kad ganyklos įrengimas buvo suderintas su Salantų regioninio parko direkcija. Tai “Švyturiui” buvo patvirtinęs ir parko direktorius Modestas Šečkus. Pasak ūkininko, ganomoms karvėms reikalinga nuolatinė priežiūra, tad kasdien apžiūrint ganyklą atliekama ir savotiška aplinkos kontrolė, kuri esą reikalinga dėl Vyšnių kalne besilankančių žmonių. O šių pasitaiko visokių!

„Ne kartą esu rinkęs žmonių paliktas šiukšles, nors atrodytų, kad po savęs susirinkti pakuočių likučius ar plastiko butelius niekam nebūtų sunku. Be to, kalną buvo pamėgę keturračių savininkai, šlaituose palikdami vis gilesnes provėžas, savo technika neatsakingai niokodami aplinką“, – sakė K. Lukauskis.

Ūkininkas pastebėjo, kad šią vasarą, kai dėl pandemijos gyventojai buvo raginami atostogauti Lietuvoje, ant Vyšnių kalno apsilankę miestiečių vaikai apskritai pirmą kartą išvydo gyvas karves.

„Netikėjau, kad miesto vaikai taip atitrūkę nuo gamtos, nuo kaimiško gyvenimo realybės. Kai kuriems gyva, besigananti ir mūkianti karvė buvo atradimas, o pamatę, kaip jos melžiamos, žiūrėjo išvis praradę žadą. Kai kurie nedrąsiai prašė paragauti šviežio pieno, žavėjosi jo skoniu,“ – pasakojo K. Lukauskis.

Vyro teigimu, ant kalno įrengus ganykl1, keturratininkai ėmė privengti šio objekto. Ūkininkas pats ne kartą matęs, kaip įvairiose Minijos slėnio vietose keturračių vairuotojai renkasi statesnius šlaitus, juos įveikdami palieka gilias provėžas.

“Ar tai leidžiama, ar tai puoselėja aplinką, saugo gamtą – tegu atsako sau kiekvienas”, – sakė laikraščio pašnekovas.

Kaip laikraščiui buvo minėjęs Salantų regioninio parko direktorius M. Šečkus, natūralių ganyklų įrengimas šalia turistinių objektų visokeriopai naudingas, nes neleidžia įsigalėti augmenijai ir užgožti aplinką, atsiveriančius vaizdus.