Finansų ministerija vyriausybei pateikė parengtą 2018 metų valstybės biudžeto projektą. Planuojama, kad biudžeto pajamos bus 9,1 mlrd. eurų, o tai reiškia, kad jis planuojamas net 6,9 proc. didesnis nei prieš metus. Kaip skelbia vyriausybė, pagrindinis dėmesys biudžete skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, verslumo ir produktyvių investicijų skatinimui bei savivaldybių biudžetų ir finansinio savarankiškumo augimui, praneša vyriausybė.

Spaudos konferencijoje premjeras Saulius Skvernelis paskelbė, kad biudžeto projektui vyriausybė pritarė. Dėl biudžeto dar turės balsuoti Seimas.

„Mūsų vyriausybės siūlomas biudžetas yra istorinis keliais aspektais. Tai bus pirmas nedeficitinis biudžetas nuo Nepriklausomybės atkūrimo. Taip pat tai – socialiai jautriausias biudžetas, nes socialinei atskirčiai mažinti skiriame daugiau nei pusę milijardo eurų. Priėmus vyriausybės siūlymus, didesnes pajamas nuo sausio 1 dienos gaus dauguma Lietuvos gyventojų. Kartu jie gyvens saugiau, nes pirmą kartą istorijoje įvykdysime savo įsipareigojimus NATO ir krašto gynybai skirsime 2 proc. BVP,“ – pranešime spaudai cituojamas premjeras S. Skvernelis.

Biudžeto rodikliai parengti remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2018 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,9 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,7 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 6,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,4 proc.

„Džiugu, jog ekonomika auga. Tačiau privalome išlaikyti jos pagreitį ir stabilumą bei didinti visų sričių efektyvumą. Todėl ši vyriausybė biudžetą skirstė ne pagal projektus, o pagal tikslus. Siekiame padėti žmonėms išlipti iš skurdo, skatinti juos dirbti ir užsidirbti. Taip pat turime įgyvendinti atsakingą fiskalinę politiką, kuri užtikrins finansinį saugumą ir ilgalaikę naudą mūsų šalies ateičiai,“ – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.

Toliau valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas svarstyti  bus pateiktas Seimui (ne vėliau, kaip iki spalio 17 d.) Biudžetas tvirtinamas Seimo ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki metų pradžios.

Skurdo mažinimas

Nuo kitų metų neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) bus didinamas nuo 310 iki 380 eurų, o minimali mėnesinio alga (MMA) pakils iki 400 eurų. Turintiems 30–55 proc. darbingumą NPD dydis sieks 390 eurų, o 0–25 proc. – iki 450 eurų. Taip bus užtikrinama, kad mažiausiai uždirbantys ir neįgalieji mokėtų mažiau mokesčių.

Atsisakoma papildomo neapmokestinamas pajamų dydžio (PNPD), o vietoj jo bus skiriama 30 eurų mėnesinė išmoka vaikui, kurią gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos: auginantiems tris vaikus – nepriklausomai nuo pajamų, auginantiems vieną ar du vaikus – jei pajamos vienam asmeniui bus mažesnės nei 183 eurai. Papildomos išmokos sieks 28,5 euro vaikams iki 2-ų metų, o nuo 2-ų iki 18-os metų amžiaus – 15,2 euro.

Lyginant su 2017 metų sausio 1 d., pensijos augs 63 eurais per mėnesį, iš viso 2018 m. pensijoms didinti skiriama 371,8 mln. eurų. Nuo šių metų sausio pensijos jau padidėjo apie 20 eurų, planuojama, kad nuo spalio  jos vidutiniškai pakils 13 eurų, o nuo kitų metų – dar 30 eurų per mėnesį.

Skurdo mažinimui 2018 m. biudžete papildomai numatoma 618 mln. eurų.

Saugumas

2018 m. Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir krašto apsaugai skirs 2 proc. nuo šalies BVP. Lyginant su 2015 m., šalies gynybai ir saugumui bus skiriama dvigubai didesnė suma – 963 mln. eurų, rašoma pranešime.

Siekiant gerinti sveikatos apsaugos sistemą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas augs 173 mln. eurų. Kils medikų atlyginimai, bus pradėtos finansuoti naujos iki šiol nekompensuotos gydymo paslaugos, žadama pranešime spaudai. Ypač daug dėmesio esą bus skiriama sveikatos priežiūros paslaugoms, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti, medicininei reabilitacijai ir sanatoriniam gydymui bei prevencinėms programoms.

Skatinimas

164 mln. eurų bus skiriama verslo skatinimui ir inovacijoms. Pradedančiam smulkiam verslui suteikiamos pelno mokesčio „atostogos“. Taip pat vienerių metų „Sodros" įmokų „atostogos“ suteikiamos savarankišką veiklą pradedantiems asmenims. Išradimų komercializavimui bus taikomas nebe 15 proc., o 5 proc. pelno mokestis, o investuojantys į technologinį atsinaujinimą gaus 100 proc. pelno mokesčio lengvatą vietoje buvusios 50 proc. Taip pat keisis LEZ lengvatos modelis – lengvatos bus taikomos visoms veikloms, išskyrus neatitinkančias tarptautinių principų.

Lyginant su prieškriziniu laikotarpiu, finansavimas kultūrai išaugo 55,3 proc., 2018 metais jis bus 28,6 mln. eurų didesnis nei šiemet. Nuo kitų metų atsiras naujiena – kultūros pasas. Tai programa, kurios tikslas suteikti Lietuvos moksleiviams galimybę nemokamai lankytis teatre, kino filmuose, koncertuose, muziejuose, taip skatinant juos dalyvauti kultūriniame gyvenime ir ugdant aktyvius kultūros vartotojus.

2018 m. kultūros pasus gaus 1–4 klasių mokiniai, tai bus pilotinis projektas, o nuo 2019 m. juos planuojama teikti ir 5-8 klasių ir 9-12 klasių moksleiviams.

Nuo 2018 m. pedagogų atlyginimų augimui, pereinant prie etatinio apmokėjimo, bus skirta 20 mln. eurų, o dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimų kėlimui – 22,6 mln. eurų. Taip pat 4-iais mln. eurų padidės neformalaus vaikų švietimo finansavimas ir 5-iais mln. nemokamas aukštasis mokslas bakalauro studijose pagal valstybės poreikį.

Savivaldybės

Palyginti su 2017 m., savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet didės 10,2 proc., tai sudarys 255,8 mln. eurų. Iš visų pajamų šaltinių 2018 m. savivaldybių biudžeto bendra suma sieks 2 761,2 mln. eurų. Savivaldybės turės daugiau finansinio savarankiškumo, todėl tikimasi, kad kuriama ekonominė gerovė pasieks kiekvieną savivaldybės gyventoją.