Pakruojo rajono ugniagesiai nelaukia malonės iš valdžios. Iš Žeimelio perkelti į atokesnį kaimą, per dvejus metus patys rekonstravo apleistas patalpas. Tai – jau antra rajone ugniagesių komanda be atlygio remontuojanti gaisrinės patalpas.

Racionaliau išdėliojus Pakruojo rajono ugniagesių komandas teritoriniu principu, viena komanda, perkelta į Bardiškių kaimą, neturėjo patalpų. Pastatyti naują gaisrinės pastatą Pakruojo valdžia būtų nepajėgi. Todėl pasiūlyta suremontuoti apleistą buvusios mokyklos katilinę, kuri buvo be stogo, durų, išdaužytais langais.

„Galvodavau, iš kur pas vyrus yra tos motyvacijos. Iš tikrųjų, kas juos verčia šitaip daryt, aš tikrai jokio spaudimo nedariau. Pasitarėm su vyrais, vyrai sakė, aišku, tvarkykim tą savo ūkį. Ir jiems patogiau, ir gyventi, ir dirbti šitaip“, – pasakojo Pakruojo rajono savivaldybės priešgaisrinės pagalbos tarnybos viršininkas Alfredas Martūzas.

Patys ugniagesiai sutvarkė pastato stogą, įdėjo langus, duris ir tada atsikraustė. 9 ugniagesiai ir laisvalaikiu organizavo talkas, ir budėdami nesėdėjo sudėję rankų.

„Aišku, buvo nepatogu, prie pat automobilio ir miegojom, ir pietaudavom, bet viskas buvo laikina“, – sakė ugniagesys Gitanas Radzivonas.

„Išsigandom, aišku, pamatę visą tą „grožį“: medžius ant stogo, išdaužyta viskas. Dirbom, dirbom ir padarėm“, – kalbėjo ugniagesys Gintaras Beinoravičius.

Bardiškių gaisrinė matoma iš toli – seną automobilį pastatę ant kalnelio ugniagesiai dabar važinėja beveik nauju, gautu iš Vokietijos.

Pasak priešgaisrinės tarnybos vadovo, remontuojant patiems ugniagesiams, išleista tik 34 tūkst. eurų, gautų iš savivaldybės – 5 kartus mažiau, nei būtų sumokėta statybų bendrovei.

Žeimelio ugniagesių komanda – antroji rajone, pati įsirengusi patalpas. Prieš porą metų taip įsikūrė  Stačiūnų kaimo gaisrininkai.

Zinaida Paškevičienė