Žemdirbių organizacijų vadovai sako, kad žemės ūkio ministro Broniaus Markausko darbas juos tenkina ir kad žemdirbiai nesutinka su jo atleidimu.

„Ministrą seniai žinome, jis iš mūsų tarpo, žemdirbys. Jam suversta kaltė, kad jis dirbo, bet jis tikrai nedirbo ir tas motinos ūkis primestas dėl kelių hektarų, tarsi jis didžiausią nusikaltimą padaręs. Mes išplatinome pranešimą, kad žemdirbiškos organizacijos nesutinka su tuo (atleidimu - ELTA) ir prašome tiek Prezidentūros, tiek Seimo, kad ministras B. Markauskas liktų dirbti”, - antradienį sakė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.

Jis taip pat pridūrė, kad B. Markausko darbas žemdirbius tenkina, nors problemų yra ir pieno, ir grūdų, ir cukrinių runkelių sektoriuose.

Tuo metu Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis sakė, kad B. Markausko darbas tikrai tenkina ir kad jis yra sąžiningas bei moralus žmogus.

„Turbūt kai kurie klausimai, kokius B. Markauskas yra iškėlęs viešumoj, kai kam pradėjo nepatikti”, - sakė jis.

Pasak jo, tokie klausimai apima žemdirbius, perdirbėjus, prekybininkus ir valstybę. Apie tai, anot J. Sviderskio, kalba B. Markauskas, ir tai kelia priešpriešą.

„Antras dalykas - dėl prasidėjusios Žemės ūkio ministerijos pertvarkos. Ne paslaptis, kad keičiantis valdžiai buvo žmonių, kurie buvo įdarbinti institucijose, o kai buvo pradėta pertvarka, vienas iš motyvų, kad kažkam nepatiko ir jie pradėjo ieškoti priežasčių”, - sakė J. Sviderskis.

Jis taip pat paminėjo ir žuvininkystės problemas bei žemdirbiškų organizacijų reikalavimus supaprastinti viešuosius pirkimus, kad trumpajai maisto grandinei - mokykloms, darželiams, kalėjimams - vartotojams butų patiekta lietuviška, o ne atvežtinė produkcija.

J. Sviderkis sakė, kad, kalbant apie tiesiogines išmokas, jos yra mokamos ne žemės savininkams, o žemės savininkui negautoms pajamoms padengti, t. y. žemdirbiui.

„Toj grandinėj tarp tų keturių subjektų, kuriuos minėjau, tas balansas yra blogas ir daug kam netinka. Jei žmogus, kuris turi žemės ir jos nedirba, tai kodėl jis tą žemę turi? Tai tada bus tikslas pasipelnyti iš žemės laukiant progos parduoti. Kad ministras neturėjo žodinio sutarimo, aš negaliu pasakyti. Aš manau, kad jis turėjo ir apie tai buvo kalbėta”, - kalbėjo J. Sviderskis.

Jis pridūrė, kad dabar yra milijonas žemės sklypų, o žemės savininkų - apie 80 tūkst. Ir kad „jų vandenyne” susigaudyti sunku, nes Registrų centras jų nemokamai nedalija.

J. Sviderskis taip pat sakė, kad žemdirbiškos organizacijos siekia, jog panaudos sutartys ir žodinės sutartys nesuteiktų galimybės dirbti žemės, bet to pradėta reikalauti ne tik dabar, bet ir esant ankstesnėms valdžioms.

Tuo metu Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas teigė, kad situacija dėl B. Markausko nėra žemės užgrobimas.

„Kalbėti, kad apgavo valstybę ir užgrobė žemę (negalima - ELTA). (...) Kodėl niekas nepadarė aprašo, kaip ūkininkas tą žemę turi prižiūrėti, naudoti? Kodėl nėra taip, kaip kitose valstybėse, kur kai nedirbi žemės, valstybė ją nacionalizuoja?” - klausė J. Talmantas.

Jo teigimu, šiuo metu daugiau ES paramos gauna struktūriniai smulkesni ūkiai, o ne stambesni.

„Per 2015-2017 metus struktūriniai ūkiai gavo 106 mln. eurų, o stambesni - 68 mln. eurų. Operuokim skaičiais, o ne „pletkais”, - ragino jis.

Antradienį dar prieš ūkininkų spaudos konferenciją prie Prezidentūros atvyko keturi žemdirbiai, palaikyti B. Markauską. Laikydami plakatus su užrašais „Šalin konservų letenas nuo Markausko“ ir „Laukit traktorių Daukanto aikštėj“ jie teigė siekiantys, kad žemės ūkio ministras liktų poste.

„Dabar mūsų keturi, vėliau bus ir keturi tūkstančiai“, - žurnalistams sakė ūkininku iš Trakų rajono prisistatęs Vladyslavas Kravčunas.

Anot jo, B. Markauskas nieko blogo nepadarė, o tai, kad jis dirbo žemę, yra geras dalykas, nes negalima kaimynystėje palikti neprižiūrėtų plotų.

ELTA primena, kad anksčiau naujienų portalas 15min.lt pranešė, jog B. Markausko šeima, ūkininkaudama Klaipėdos rajone, kai kurių sklypų šeimininkams nemoka nuomos mokesčio.

Paaiškėjo, kad faktiškai B. Markausko motina Sofija Markauskienė apie 5 metus naudojosi sklypais be leidimo, o Nacionalinė mokėjimo agentūra S. Markauskienei mokėjo Europos Sąjungos išmokas už keturis sklypus, kuriuos ji dirba be nuomos sutarčių.

Prezidentė D. Grybauskaitė anksčiau LRT radijui sakė, kad B. Markauskas neturi nei politinės, nei moralinės teisės likti poste, nes jis ją prarado.

Tuo metu Ministras Pirmininkas kalbėjo, kad po Prezidentės raginimo B. Markauskui dirbti būtų sunku, bet įmanoma. Po antradienio susitikimo su B. Markausku S. Skvernelis sakė dar negalintis priimti sprendimo dėl jo likimo poste, nes trūksta įrodymų.