Vyriausybės posėdyje pritarus Žemės ūkio ministerijos siūlymui sudaryti teisines sąlygas žemdirbiams steigti žemės ūkio rizikos valdymo fondus, įvedamas naujas instrumentas, kurio pagrindinis tikslas – sudaryti sąlygas ir naujas alternatyvas užsiimantiems žemės ūkio veikla ūkininkams ar bendrovėms, pasinaudojant parama, efektyviau valdyti veiklos rizikas.

Kadangi žemės ūkio sektorius susiduria su rizikomis (rinkos kainų svyravimai, nepalankios meteorologinės sąlygos, kiti veiksniai), toks fondas tikrai galėtų pasitarnauti žemdirbiams, nes šiuo metu draudimas padengia tik nedidelę dalį patirtų nuostolių, teigia Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidentas dr. Arūnas Svitojus. Tačiau, jo pastebėjimu, kol nėra sukurta teisinė sistema bei konkretūs instrumentai, neparengtos gairės fondų steigimui ir veiklai, kyla labai daug klausimų.

„Koks turėtų būti fondo teisinis statusas, kokios steigiamo fondo veiklos taisyklės, kad jis būtų pripažintas tinkamu? Iš kur reikės pasisamdyti kompetentingą administratorių, kiek tai kainuos? Neaišku, kaip bus teikiama paraiška paramai, kokiomis Kaimo plėtros programos nuostatomis konkrečiai reikalinga vadovautis. Nėra atsakymo į klausimą, kaip bus galima išvengti tyčinio piktnaudžiavimo ar net sukčiavimo atvejų, kai fondo lėšomis norės pasinaudoti įmokas mokėjęs, bet sąmoningai rezultatų nesiekęs ūkininkas? Pagaliau, kaip reikės išsiaiškinti, ar pajamos prarastos dėl objektyvių, ar dėl subjektyvių priežasčių – aplaidumo, neveiklumo, žinių, patirties stokos“, – vardina A. Svitojus.

ŽŪR prezidentas primena, kad apie šias fondo grėsmes diskutuota dar pernai spalio 25–ąją Rūmų tarybos posėdyje, ir tarybos nariai pateikė savo įžvalgas bei rekomendacijas atsakingiems Žemės ūkio ministerijos darbuotojams.

„Kiek suprantu, yra numatoma, kad visą su fondo administravimu susijusią riziką prisiims subjektai, mokantys įmokas į fondą, taigi ūkininkai bus dar papildomai apkraunami. Kol kas matome, kad priemonė nėra nei patraukli, nei aiški. Ji tikrai nebus naudinga smulkių ir vidutinių ūkių savininkams“, – pažymi A. Svitojus.

ELTA skelbė, kad savanoriškais pagrindais steigti fondą galės ne mažiau kaip 5 užsiimantys žemės ūkio veikla asmenys, nepriklausomai nuo statuso. Veikla bus vykdoma pagal teisės aktus, reglamentuojančius įsteigto fondo juridinę formą. Fondo lėšas sudarytų jo narių įnašai, pajamos, gautos iš fondo lėšų investavimo į vertybinius popierius, arba palūkanos už terminuotus indėlius (neinvestuojant valstybės ir ES paramos lėšų), taip pat parama, teikiama iš valstybės biudžeto ar ES fondų lėšų, juridinių bei fizinių asmenų savanoriški tiksliniai įnašai, kitos teisėtai įgytos lėšos.

Kad įsteigtas fondas galėtų gauti paramą, jis turėtų būti parengęs savo veiklai skirtas taisykles, turėti administratorių bei būti pripažintas tinkamu. Paraišką dėl paramos teiks fondas, o jo dalyviai – žemdirbiai – gaus paramą, priklausomai nuo patirtų nuostolių ir fondo pasitvirtintų administravimo taisyklių, nenukrypstant nuo Kaimo plėtros programos nuostatų. Fondo narių prarastų pajamų kompensacija būtų mokama, įvertinus visus galimus finansavimo šaltinius, ji negalėtų viršyti prarastų pajamų dydžio.

Parama iš valstybės biudžeto lėšų, ES fondų lėšų būtų skiriama tik tuo atveju, jei pajamų sumažėjimas viršytų 30 proc. fondo nario vidutinių metinių praėjusių trejų metų laikotarpio pajamų arba praėjusių penkerių metų laikotarpio vidutinių trejų metų pajamų, neįskaitant didžiausios ir mažiausios vertės.

Kaip nurodo ŽŪM, fondo administravimo išlaidos trejus metus nuo jo įkūrimo iš dalies (iki 70 proc.) galės būti finansuojamos iš KPP, o vėlesniais metais – iš fonde sukauptų lėšų. Kaip ir kitų Kaimo plėtros programos priemonių, paramą administruos Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.

Fondui nutraukus veiklą, sukauptos jame lėšos grąžinamos fondo nariams, proporcingai jų sumokėtoms įmokoms, atskaičius administravimo kaštus.