Asociatyvi nuotr.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) užsakė mokslo tiriamąjį darbą, kuriuo bus siekiama išsiaiškinti maisto švaistymo priežastis ir pateikti rekomendacijas.

Kaip pranešė ministerija, jau šiemet mokslininkai pateiks duomenis, kiek ir kokiuose sektoriuose (pirminė gamyba, maisto pramonė, prekyba, viešasis maitinimas, namų ūkiai) ši problema labiausiai paplitusi, taip pat kiekvienam sektoriui pateiks įmonės, ūkio, savivaldybės ir valstybės lygmeniu rekomendacijas, kaip mažinti maisto švaistymą ir maisto praradimus.

Trečdalis visų pasaulyje pagaminamų maisto produktų nėra panaudojami pagal paskirtį, o tai reiškia, kad kasmet 1,3 mlrd. tonų gero ir valgyti tinkamo maisto nepasiekia vartotojų.

ŽŪM nurodo, kad kasmet Europoje sunaikinama per 50 mln. tonų vaisių ir daržovių. Nustatyta, kad didžiausi nuostoliai susidaro dėl vaisių ir daržovių prekybos standartų, griežtų prekybos tinklų reikalavimų kokybei ir kiekiui, didesnio išauginamo nei parduodamo derliaus, taip pat ir vartotojai labiau linkę pirkti gražius vaisius bei daržoves.

Ministerija nuo 2019 metų vaisius ir daržoves, neatitinkančius prekybos standartų, bet tinkamus perdirbti, pavyzdžiui, sultims ar uogienei, leido tiekti mažmeninei prekybai.

Specialieji standartai nėra taikomi ir tiems vaisiams bei daržovėms, kuriuos gamintojas savo ūkyje parduoda vartotojams jų asmeninėms reikmėms. Nustačius neatitiktį prekybos standartams, produktai gali būti tiekiami labdarai ir paramai, perdirbami arba parduodami perdirbti, panaudojami kaip pašaras gyvūnams arba kitoms ne maisto reikmėms, ir tik kraštutiniu atveju tvarkomi kaip maisto atliekos.