Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Apelsinų Lietuvoje neauginsime

Vasarą liūtys prigirdė Lietuvos žemę, purslais besitaškantis lietus šią savaitę aprimo. Ar ilgam, „Valstiečių laikraštis“ pasiteiravo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologės dr. Indrės Gečaitės.

Lietinga vasara ir lietingas ruduo Lietuvoje – klimato kaitos pasekmė?

Iš tiesų šią vasarą ir rudenį pliaupė lietūs. Tokio lietingo rugsėjo kai kuriose Lietuvos dalyse, pavyzdžiui, Panevėžyje, Biržuose, Dotnuvoje, Raseiniuose, nėra buvę 50 metų. Vakariniuose rajonuose pirmasis rudens mėnuo taip pat buvo rekordiškai lietingas.

Visa tai susiję su ciklonine veikla, nes į mūsų kraštą ateina labai daug ciklonų, kurie atneša lietų. Be abejo, tai ir klimato kaitos pasekmė – jam šylant atmosfera sugeba išlaikyti daugiau drėgmės. Apskaičiuota, kad temperatūrai pakilus vienu laipsniu atmosferos drėgmės išlaikymo geba padidėja 7 proc. Kuo daugiau kyla temperatūra, tuo daugiau išgarinama vandens, drėgmės prisikaupia atmosferoje ir kartu su bendru oro srautu ji pasiekia mus. Pastaraisiais mėnesiais daugiausiai iš vakarų ir šiaurės vakarų ateinantys ciklonai mums atnešė lietų.

Klimatas mūsų kraštuose pasidarė labai banguotas – gali iškristi itin daug kritulių per vieną valandą, dieną ar mėnesį, o vėliau prasidėti sausas laikotarpis. Prognozuojama, kad lapkritis bus sausesnis. Žinoma, lietaus sulauksime, bet kur kas mažiau. Remiantis prognostinių modulių duomenimis, tikėtinas šiltesnis nei įprasta gruodis – bent jau vienu laipsniu. Sniego, ko gero, bus labai nedaug, daugiau gausime lietaus.

I. Gečaitė

Ar tokie reiškiniai taps norma? Gal mūsų ūkininkams jau atsisakyti žemdirbystės?

Jeigu yra galimybė, ūkininkai turėtų apsidrausti nuo tokių stichijų, nes katastrofinio masto reiškinių daugėja. Nuo 1981-ųjų iki 2017 metų tokių reiškinių padaugėjo 5 atvejais per metus. Labiausiai išaugo stipraus vėjo, smarkaus lietaus ir smarkių audrų skaičius. Šiais metais užfiksuotas katastrofinis reiškinys – liepos pradžioje Elektrėnuose pliaupiant lietui per mažiau nei 12 valandų iškrito virš 80 mm kritulių. Kitais metais tokių atvejų irgi bus. Sausrų vasaromis taip pat senokai nebeturėjome. Klimatas pasidarė kontrastingas ir ekstremalus. Cirkuliaciniai procesai tampa itin nepastovūs, todėl mus pasiekia įvairios oro masės, ciklonai ir anticiklonai.

 Šią savaitę prognozuojami geresni orai. Tai bobų vasara ar toks ir turėtų būti spalio vidurys?

Galima sakyti, kad atėjo mažoji bobų vasara, nes pas mus žmonės taip vadina laiką, kai jau šiek tiek pasikandžiojusios šalnos, prasisklaidę voratinkliai. Visa tai pas mus jau buvo. Be to, bobų vasara susijusi su ateinančiu nuo Azorų pusės anticiklonu. Pastarosiomis dienomis jis sustiprėjo, bet jį buvo užblokavę mūsų krašte esantys ciklonai. Stipriausiai anticiklono įtaka buvo jaučiama Vidurio Europoje, o mūsų jis nepasiekė. Šiek tiek šilumos sulauksime, tačiau temperatūra aukštai nepakils ir gražūs orai tvyros labai trumpai.

Kokie orai laukia per Vėlines – merks lietūs ar bus šalta?

Vėlinių savaitę prognozuojama šiek tiek mažiau kritulių, nei įprasta. Kol kas mūsų skaičiavimai rodo, kad pirmoji lapkričio savaitė bus įprasta Lietuvai, laikysis apie 4 laipsnius šilumos. Žinoma, tai priklauso ir nuo regiono – vakariniuose rajonuose truputį šilčiau, rytiniuose – šalčiau. Naktimis pasirodys šaltukas, bet kritulių neturėtų daug būti. Lapkričio 1-oji dar toli, todėl sunku prognozuoti. Kol kas moduliai rodo, kad Vėlinių dienos bus sausesnės, taigi reikia nusiteikti optimistiškai, kad lietaus nebus, o maksimali temperatūra sieks apie 5–6 laipsnius.

Ar galime tikėtis gruodį, ruošdamiesi didžiausioms metų šventėms, sulaukti žiemos? Ar iš viso jos sulauksime?

Manau, jau atpratome šv. Kalėdas sutikti su sniegu. Apskritai sniego pavidalo kritulių Lietuvoje mažėja ir pati sniego danga išsilaiko labai trumpai. Pastovi sniego danga yra vienas iš rodiklių, kad prasidėjo žiema, tačiau ji pas mus kartais nebesusidaro, todėl net negalime konstatuoti, kad žiema įsibėgėjo. Labai liūdna, bet galiu pasakyti, kad šįmetė žiema, kaip matyti iš visų dabartinių požymių, bus panaši į pernykštę. Trumpų atšalimų sulauksime, bet tikėtis, kad tris mėnesius spaus šaltis ir turėsime daug sniego, neverta.

Kokios ateities prognozės Lietuvai – gal tapsime antrąja Italija ar Ispanija?

Tikrai ne. Klimatas priklauso nuo geografinės padėties, o ji nesikeičia. Lietuva yra panašiu atstumu ir nuo tropikų, ir nuo šiaurinio poliaus. Mes esame viduryje – vidutinėse platumose, taigi gauname ir karščio, ir šalčio. Palyginti su 20 amžiaus pabaiga, pas mus daugėja karštų dienų, ypač tropinių karščių. Pastaraisiais dešimtmečiais prisidėjo net dešimt karščio dienų. Tačiau turime ir labai šaltų dienų. Taigi apelsinų tikrai neauginsime, nes jie neatlaikys mūsų, nors ir trumpalaikių, bet kaulus laužančių šalčių. Žinoma, bus ir sniego, tik mažiau, o štai lijundrų dalyje Lietuvos tikrai padaugės. Šiemet, kaip ir pernai žiema bus ledinė.

Rekomenduojami video