Keletas senovinių Velykų dienų pavadinimų

Velykos – svarbiausia krikščioniškojo pasaulio šventė, Jėzaus Kristaus prisikėlimo iš mirties minėjimas. Velykų šventės trukdavo devynias dienas, pradedant Verbinėmis. 

Velykų savaitė – Didžioji savaitė. Didysis ketvirtadienis vadintas Žaliuoju, Švariuoju. Didįjį penktadienį nuo senovės vadindavo Vėlių velykėlėmis arba Vėlių durelėmis, mat tikėta, kad jos išeinančios iš skaistyklos. Trečioji diena po Velykų – Ledų diena. (Negalima dirbti, nes ledai pasėlius vasarą iškaposią – šitaip piktoji žiemos dievaitė primena savo galias, jos vardas, tikėtina, ir buvo Leda.)

Visa savaitė tarp Velykų ir Atvelykio – didžiausių krikščioniškų iškilmių laikas, kurį galima pavadinti viena Šventąja diena, taip pat vadinama ir Gailestingumo savaite. Šia savaite prasideda 50 dienų trunkantis Velykų laikas, kuris baigiasi Sekminėmis.

 Atvelykis vadintas Dievo gailestingumo šventeGailestingumo sekmadieniu, Tomo sekmadieniu. Šis sekmadienis dar vadintas Baltuoju, nes nusivilkdavo baltus drabužius, vilkėtus 8 dienas, tie, kurie Velykų budėjimo metu tapo krikščionimis. Dar senas pavadinimas – Pravadai. Dabar dažnai Atvelykis vadinamas Velykėlėmis, Vaikų velykėlėmis.  

Velykos yra kilnojamoji šventė, visada švenčiama pirmąjį mėnulio pilnaties sekmadienį po pavasario lygiadienio. Šiemet Velykų šventė – balandį, kuris, anot žymiojo etnologo Liberto Klimkos, senovėje vadintas Velykų mėnesiu, sultekiu, karveliniu, mildviniu.„Lietuvių kalbos žodyne“ yra nuoroda, kad vadintas šis mėnuo ir tiesiog karveliu ar karvelio mėnesiu, taip pat ir gegužiniu.

Balandžio 23-ioji – Šventojo Jurgio diena. Liaudis šią dieną vadino ir vadina Jurginėmis, Jore (pavasario žaluma), Joriu (žalumos globėjas), Ganyklio, Ganiklio diena. Tai gyvulininkystei skirta diena. Vadinta ir Ubagų diena – jie būdavo apdovanojami prašant pasimelsti už gyvulius. Dažyti tądien ir kiaušiniai – joručiai, jurgučiai. Balandžio 25-oji – Šventojo Morkaus diena. Tai Kryžiaus, Kryžiavos diena, t. y. maldavimo metas. Dar vadinama Sėjos pradžios dienaDaržų diena.

Margučiai, velykaičiai, joručiai, jurgučiai

Joručių ir jurgučių pavadinimus vargu ar kas beatmena, dabar velykinius kiaušinius vadiname margučiais.

Margučiai vadinami ir velykaičiais, tačiau senovėje taip vadindavo ne tik margintus kiaušinius. Tai ir Velykų išmalda elgetoms, ir vytelė, su kuria velykaujama, ir velykinis kvietinių miltų prėskas paplotėlis. 

Keletas liaudies posakių apie Velykas iš „Lietuvių kalbos žodyno“

Šykštus lyg boba prieš Velykas su kiaušiniais;

Bliauna kaip Velýkų veršis (graudžiai);

Ko čia juokiesi kap šventytas Velykų paršas;

Kap prieš Velykas kiaušinėlio kaina (labai brangu);

Kalėdos šiltos – Velykos šaltos, Kalėdos juodos – Velykos baltos;

Par Kalėdas – mėsos priėdęs, par Velýkas – pilvas dykas;

Velykos dar kailinius mėgsta.

Ar žinot, kas tie Velykų kankalai?

Sako, apie Raseinius vadinti jie taurutėmis, o mums įprastas geltonojo narcizo pavadinimas.

Tuoj tuoj pasipils jų žiedai ir džiugins mus, kviesdami džiaugtis jais ir viskuo, kas aplink.