Kai kurie invaziniai augalai dėl gražios išvaizdos ir malonaus kvapo labai patinka žmonėms, todėl šie pamiršta apie invazinių rūšių daromą žalą. Dalis Invazinių Lietuvoje rūšių sąraše esančių augalų mums atrodo kaip savi – juk jie čia auga jau daugybę metų, kai kada – net specialiai sodinami darželiuose. Tačiau aplinkosaugininkai įspėja, kad invaziniai augalai kenkia Lietuvos biologinei įvairovei ir išstumia vietines augalų rūšis.

Muilinė guboja įrašyta į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, todėl šį augalą skatinama naikinti, nepaisant to, kad prieš keliasdešimt metų šis augalas iš tiesų buvo saugotas.

Gubojos šaknų plotas labai didelis – net iki 15 kvadratinių metrų, todėl kadaise ją bandyta sodinti kaip kopas sutvirtinančią priemonę. Muilinė guboja Lietuvos pajūryje išsikerojo tiek, kad dabar jos sąžalynai kenkia kitoms augalų rūšims. Ypač didelę žalą gubojos sąžalynai kelia pajūrinei pienažolei, kuri paplitusi tik pajūryje ir labai negausiai.

Pastebėta, kad muilinės gubojos sąžalynai formuojasi ne tik pajūryje, bet ir kitose vietose. Aplinkos ministerija pranešime spaudai ragina skinti gubojos žiedynus, nes taip sumažinamas jos plitimas sėklomis. Invazinių rūšių sąraše nurodyta, kad urbanizuotose teritorijose šis augalas gali augti, bet prekiauti ar kitaip jį platinti yra draudžiama.

Į Lietuvą sovietmečiu atkeliavo ne tik muilinė guboja, bet ir nemažai kitų invazinių augalų, pavyzdžiui, Sosnovskio barštis, kurį buvo planuota sodinti kaip žemės ūkio kultūrinį augalą, o kai paaiškėjo, kad augalas itin pavojingas, jis jau buvo išplitęs visoje Lietuvoje.

Aplinkos ministerija ragina visuomenę prisidėti prie invazinių rūšių naikinimo ir taip apsaugoti Lietuvos biologinę įvairovę.