Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Aristokratiški rožių medžiai jautrūs drėgmės trūkumui

Rododendrai, dar vadinami azalijomis, pavasarį apsipila pačiais nuostabiausiais žiedais. Išvertus iš graikų kalbos, augalo pavadinimas reiškia „rožės medį“. Pradėję žydėti gegužės viduryje, savo žiedais jie džiugina iki pat birželio pabaigos. Itin dekoratyvūs rododendrai Europos soduose auginami jau daugiau kaip 300 metų, o štai į Lietuvą jie atkeliavo ne taip seniai.

Žydi pavasarį

Vilniaus universiteto Botanikos sode auginama viena didžiausių Lietuvoje rododendrų bei kitų erikinių šeimos augalų kolekcijų. Ją jau ne vieną dešimtmetį puosėja viena geriausių Botanikos sodo specialisčių Vitalija Pribušauskaitė. .„Rododendrai yra tikri aristokratai – kai pražysta šie nuostabūs krūmai, niekas negali prilygti jų įspūdingam grožiui“, – sakė ji.

Apsisprendus auginti šiuos gražuolius, pirmiausia reikia išsirinkti tinkamas veisles. Lietuvoje sodininkai dažniausiai augina tokias patikrintas rūšis kaip japoninis, amerikinis, Smirnovo, Mollis. „Apskritai beveik visos Šiaurės Amerikos rododendrų rūšys – o jų yra 39 – tinkamos auginti mūsų klimato sąlygomis“, – teigė V.Pribušauskaitė.

Prieš sodinant rododendrą, reikia įsigyti ir nenurūgštintų durpių arba durpių, ant kurių pakuotės nurodyta, kad jos skirtos būtent šiems augalams. Rododendro sodinukui duobę iškaskite 3–4 kartus didesnę už jo šaknų gumulą. Į iškastą duobę įverskite 3 kibirus rūgščių durpių, kibirą perpuvusio mėšlo ar komposto, pridėkite pušų spyglių, kurie suteiks dirvai purumo, ir gerai palaistykite. „Nepamirškite užpilti sluoksnį mulčiaus. Jis itin pagerina augimo sąlygas: vasarą sulaiko drėgmę, o žiemą neleidžia šaknims apšalti, – patarė specialistė. – Rinkitės pušų žievės mulčią arba tiesiog prisigrėbkite pušyno paklotės – spyglių, kankorėžių, žievės atplaišų.“

31686967_363667184039410_1627318337715306496_n

Labai svarbu rododendrams parinkti tinkamą vietą. Šie erikinių šeimos krūmai arba nedideli medeliai būna visžaliai (jų lapai nenukrinta ir šaltojo sezono metu) ir metantys lapus. V.Pribušauskaitė patarė visžalius rododendrus sodinti pusiau pavėsyje, kad žiemą neapdegintų saulė, o lapus metančiuosius galima auginti ir atviresnėje vietoje.

Jei visžalį rododendrą norite žūtbūt pasodinti vietoje, kur augalą gali pažeisti ankstyvo pavasario saulė, jį pridenkite eglišakėmis. Specialistės teigimu, rododendrus geriausiai tręšti specializuotomis trąšomis arba amonio sulfatu. Juos puola įvairios ligos, kurios gydomos pagal individualų atvejį įvairiais chemikalais. Dažniausiai pradeda džiūti rododendrų ūgliai, žiediniai pumpurai. Nuo ligų, ypač grybinių, saugotis padeda paprasta procedūra – rudenį arba ankstyvą pavasarį prieš žydėjimą augalus reikia nupurkšti vario sulfatu.

Geriausias laikas rododendrams sodinti – pavasaris (nuo balandžio pradžios, kai atšyla žemė, iki gegužės vidurio) arba ruduo (nuo rugsėjo pradžios iki spalio pradžios, kad augalai spėtų įsišaknyti, kol žemė dar neįšalusi).

mokymai apie rododendrus

Jautrūs drėgmės trūkumui

Pasak dendrologės biologės Danguolės Liagienės, rododendrai nėra lepūs, tačiau reikia žinoti, ko jie nemėgsta. Kad gražiai augtų ir žydėtų, šie gražuoliai turi gauti pakankamai drėgmės ir maisto medžiagų. „Neretai rododendrų drėgmės poreikis suprantamas klaidingai – jie laistomi per gausiai, sodinami į nepralaidžias vandeniui bei orui dirvas. Šiems dekoratyviems krūmams netinka sunkios, permirkusios dirvos“, – teigė dendrologė.

Norint palaikyti tinkamą dirvos drėgnumą, pralaidumą, papildyti ją maisto medžiagomis, patartina rododendrus mulčiuoti. Mulčiavimas rododendrams toks pat svarbus, kaip laistymas ar kiti priežiūros darbai. Jeigu rododendras, kurį sodinate, turi daug žiedinių pumpurų, dalį jų galite nuskabykite – tokiu būdu žydintis, dar neįsišaknijęs augalas nepraras jam reikalingų maisto medžiagų. Pirmais po sodinimo ar persodinimo į kitą vietą metais rododendrai labai jautrūs drėgmės stygiui. Jeigu lapai pašviesėja, susisuka, pradeda vysti, vadinasi, augalui trūksta drėgmės. Jei dirvos paviršiuje ilgai laikosi vanduo, gali būti, kad netinkamai įrengtas drenažas. Įmirkusių rododendrų šaknys negauna deguonies, taigi juo neaprūpina ir paties augalo. Kai nevyksta normali medžiagų apykaita, augalas negauna pakankamai maisto medžiagų, todėl jo lapai gelsta, vysta, senesni nukrinta (požymiai panašūs kaip ir esant drėgmės trūkumui). Tad jeigu substratas drėgnas, o augalo lapai gelsta, įsitikinkite, ar gerai nudrenuota dirva.

IMG_7212

Vanduo ir trąšos

Jei pavasarį dažnai lyja, galite pamanyti, kad augalas vandens gauna užtektinai. Tačiau tai klaidinga nuomonė. Tuo laikotarpiu rododendras sunaudoja gana daug vandens, būtino jo augimui, žiedynų vystymuisi, o lietaus vanduo sunkiai prasiskverbia pro rododendro lapiją. Trūkstant drėgmės, augalo žiedai pradeda skleistis, bet iki galo neišsiskleidžia. Todėl būtina patikrinti, ar dirva pakankamai drėgna.

Kartais pavasarį, atšilus dirvai, visžalių rododendrų lapai lieka susisukę. Tai reiškia, kad žiemą jie neteko daug vandens, todėl reikia apie porą savaičių kelis kartus per dieną palaistyti ir nupurkšti lapus vandeniu. Dažnai šaltą ir sausą žiemą visžaliai rododendrai nudžiūsta.

Azoto trūkumas pastebimas, kai visžaliai rododendrai auga atviroje, saulėtoje vietoje. Tuomet lapai šviesėja, jauni ūgliai lėtai auga, nesusiformuoja žiediniai pumpurai. Kartais jau rugpjūčio mėnesį pradeda geltonuoti, ruduoti ir kristi lapai. Ant krūmo paprastai lieka tik paskutinių metų lapai (sveikų visžalių rododendrų lapai laikosi 3–5 metus). Azoto trūksta, kai rododendrai auga nederlingose molio bei greitai išdžiūstančiose smėlingose dirvose. Pastebėjus, kad augalai nyksta, juos reikia nedelsiant persodinti į tinkamą dirvą ir papildomai patręšti azoto trąšomis.

DSC01373

Tinkama dirva

Rododendrai gerai auga, kai dirvos rūgštingumas yra maždaug pH 5–6. „Jeigu žemė yra per daug šarminė, rododendrai auga lėčiau, nežydi, yra neatsparūs ligoms ir kenkėjams“, – teigė specialistė. Kalcis, patekęs į augalus, stabdo kitų maisto medžiagų (kalio, magnio, geležies) pasisavinimą, todėl augalai nusilpsta, ūgliai neužauga iki normalaus dydžio.

Dirvos rūgštingumą galima padidinti augalus mulčiuojant kiminų durpėmis, pušų žieve, spygliais. Šarminę dirvą parūgštinti galima cheminėmis medžiagomis, tam geriausiai tinka sieros rūgštis. Šis tirpalas gaminamas iš 10 l vandens ir 5 ml koncentruotos sieros rūgšties (sieros rūgštis pilama į vandenį, jokiu būdu ne atvirkščiai). Kad dirva būtų tinkamo rūgštingumo, pakanka ją tokiu tirpalu palaistyti kelis kartus per vegetacijos laikotarpį. Dirvos rūgštingumą palaikyti galima ir tręšiant rododendrus specialiai jiems skirtomis trąšomis.

Kuo stambesni visžalių rododendrų lapai, tuo jiems reikia daugiau pavėsio. Visžalius stambialapius rododendrus patartina sodinti vakarinėje ar šiaurinėje apsaugotoje nuo vėjų ir skersvėjų pastato pusėje. Pusiau pavėsį visžaliams rododendrams galima sudaryti juos pasodinus šalia medžių ar stambesnių už juos krūmų. Šiems erikinių šeimos medeliams tinkami kaimynai tie augalai, kurie turi gilumines šaknis – pušys, kukmedžiai, cūgos ir kt. Stambūs medžiai, kurių šaknys paviršinės (eglės, tujos, klevai, liepos ir kt.), trukdys silpnesnėms rododendrų šaknims, todėl jie pradės skursti, nykti.

Rododendrai žiedinius pumpurus kitiems metams krauna liepos–rugpjūčio mėnesiais, todėl labai svarbu, kad tuo metu augalai gautų pakankamai drėgmės ir šviesos.

Kad rododendrai gerai augtų, gausiai žydėtų, jiems turi netrūkti maisto medžiagų. „Šiuo metu yra didelis specialių kompleksinių, tik rododendrams tręšti skirtų, trąšų pasirinkimas. Jos gali būti tiek skysto pavidalo, tiek granuliuotos, – pasakojo D.Liagienė. – Pastarosios yra ilgalaikio poveikio – jomis augalą užteks patręšti kartą per vegetacijos laikotarpį. Skystomis trąšomis reikės laistyti dažniau, kas 10–14 dienų. Ar užtenka maisto medžiagų, galima spręsti iš pačių augalų – jų augimo greičio, žiedų gausumo, lapų spalvos ir dydžio. Pertręšti taip pat nereikėtų. Čia galioja taisyklė: geriau mažiau nei daugiau.“

mokymai apie rododendrus5

Pažeidimai

Kartais visžalio rododendro lapai nušviesėja, net atsiranda rudų dėmių, o apatiniai lapai, kurie saulės gauna mažiau, lieka žali, be dėmių. Vadinasi, krūmas pasodintas netinkamoje, per daug saulėtoje vietoje. Vėjo nugairintoje rododendro krūmo dalyje atsiranda rudų, nudžiūvusių lapų.

Pertręšimas

Požymiai panašūs į saulės padarytus pažeidimus. Skirtumas tas, kad nudeginimo vietų atsiranda ne tik saulės apšviestoje rododendro krūmo pusėje, bet ir ant apatinių lapų. Tokiu atveju reikėtų kuo daugiau augalą laistyti, stengiantis nuplauti trąšas nuo šaknų.

Chlorozė

Jei ant rododendro pastebėjote lapus su tamsesnėmis lapų gyslomis bei gelsvais plotais tarp jų, galite įtarti, kad augalą pažeidė chlorozė. Dažniausiai taip nutinka trūkstant geležies, tačiau tokie pat požymiai atsiranda ir nuo šoko, kurį augalui gali sukelti šaknų puvinys, smarkus jų apkapojimas, šaknų straubliukas ar net šaknų apmirimas dėl per didelio trąšų kiekio. Ši liga dažniausiai apninka rododendrus, augančius šarminėje dirvoje. Sergančių rododendrų lapai pašviesėja, tampa gelsvai žalsvi, ypač prie pagrindinių lapų gyslų. Chlorozė gali pažeisti rododendrų ūglius, jie pašviesėja, gelsvėja. Pastebėjus šį pažeidimą, patartina parūgštinti dirvą (pH 4,5-5,5), o augalus patręšti mineralinėmis trąšomis.

Žievės įtrūkos

Jų dažniausiai atsiranda žiemos pabaigoje ar pavasarį, kai būna didelis nakties ir dienos temperatūros skirtumas. Įtrūkų vietose nuo kamieno atsiskiria žievė, ji ruduoja, džiūsta. Pastebėję įtrūkusias vietas, būtinai jas patepkite dezinfekuojančiu, žievės ataugimą skatinančiu tepalu.

Mikroelementų trūkumas

Jei visžaliai rododendrai auga dirvoje, kurioje per daug kalcio, tuomet jiems pritrūksta boro, geležies. Ant jaunų lapelių atsiranda mažų, rudų, tamsiai vyšninių dėmelių. Vėliau jos didėja, susilieja. Lapai džiūsta, krinta. Dėmių gali atsirasti ir ant žiedinių pumpurų, ir ant pačių žiedų. Kad augalui netrūktų mikroelementų, jį reikia tręšti kompleksinėmis mineralinėmis trąšomis, kuriose yra boro, geležies.

Rekomenduojami video