Kaimo bendruomenės su malonumu vykdo projektines veiklas, tačiau norėtų „iššluoti“ pečius slegiančius biurokratinius sunkumus. Vaidotės Šantarienės nuotr.

Šiemet suėjo 15 metų nuo tada, kai kaimuose pradėjo kurtis pirmosios bendruomenės. Šiandien jos sulaukia didesnės nei kadaise paramos, deja, neišpasakytai padidėjo ir biurokratinių reikalavimų našta, kuri kartais atrodo tiesiog nepakeliama.

Ukmergės krašto bendruomenių sąjungos pirmininkė Angelė Jokubynienė sako, kad 2003-iaisiais buvo pats bendruomenių kūrimosi įkarštis. Tais metais rajone jų įsikūrė daugiau kaip 20.

Šiuo metu mūsų rajone veikia 41 kaimo bendruomenė. Ukmergės krašto bendruomenių sąjunga vienija 25 iš jų. Praėjusiais metais veiklą pradėjo viena nauja – Liaušių kaimo – bendruomenė.

Bendruomenių iniciatyvių narių dėka mūsų kaimai per tuos metus išgražėjo, atsitiesė, juose atsirado poilsio, pramogų zonos, organizuojamos šventės.

Kokios pagrindinės šiandienos problemos? Pasirodo – ne lėšų  stygius, o keleriopai pasunkėjusi biurokratinė našta.

Daugybė prievolių

A. Jokubynienė sako, kad atsirado daugybė prievolių, kurias bendruomenės, net ir neturėdamos apyvartinių lėšų, privalo vykdyti. Iki gegužės 1 d. reikėjo pasitvirtinti finansinę atskaitomybę. Juridinių asmenų registrui ataskaitinių metų finansinę atskaitomybę reikia pateikti po visuotinio narių susirinkimo per 30 darbo dienų.

Jeigu nevyriausybinė organizacija turi darbuotojų, būtina turėti elektroninį parašą. Net jei ji nė iš tolo nematė pelno, VMI privalu teikti pelno deklaracijas. Įgyvendinus projektus – VMI laiku pateikti metines deklaracijas.

Šiemet įsitvirtino prievolė įvykdyti „Sodros“ grindų nuostatas, jeigu įdarbini asmenis ne visu etatu.

Be to, privalu drausti bendruomenės turtą, išlaikyti patalpas.

NVO vadovai privalo kasmet viešai atsiskaityti savo nariams ir pateikti informaciją apie veiklą, pirmininkams reikia deklaruoti viešuosius ir privačiuosius interesus. Žemės ūkio ministerija nefinansuoja projektų administravimo, bet reikalaujama, kad prieš pirkimus būtų suderinti viešų pirkimų dokumentai.

Negana to, privalu užtikrinti visų NVO ir, žinoma, kaimo bendruomenių vykdomų projektų tęstinumą.

Sunku surasti lyderių

Anot A. Jokubynienės, paradoksalu, kad bendruomenėse skatinama savanorystė, tačiau Lietuvoje nėra tokio fondo, į kurį galėtum kreiptis tik dėl savanoriškos veiklos finansavimo bet kokio amžiaus bendruomenės savanoriams.

„Projektus bendruomenėse kartais įgyvendiname ne tokius, kokių joms tikrai reikėtų, o tokius, kokius finansuoja ministerijos. Taisykles tiems projektams kuria klerkai, kurie niekada negyveno kaime. Socialinio verslo įstatyme piešiamas socialinis verslas yra tolokai nuo jau realiai veikiančio bendruomeninio verslo“, – pastebi A. Jokubynienė. Pasak jos, laikytis visų tų daugybės reikalavimų dirbant visuomeniniais pagrindais yra labai sudėtinga.

Kaimuose mažėjant gyventojų sudėtinga rasti lyderių, kurie prisiimtų atsakomybę vadovauti bendruomenei. Jauni žmonės, o ir vyresnieji, paprastai nori, kad už darbą būtų atlyginta.

Kita problema – lėšų elementariems poreikiams stygius. Pavyzdžiui, įstatų pakeitimas kainuoja per 200 Eur.

Kai kurios kaimų bendruomenės stokoja net menkų pinigų Ukmergės krašto bendruomenių sąjungos nario mokesčiui susimokėti. Šis mokestis metams tesiekia 6 eurus. Metai iš metų nemokėjusias bendruomenes iš sąjungos teko pašalinti. „Gal kiti tiesiog nenori priklausyti jokiai organizacijai, nori būti savarankiški“, – svarsto A. Jokubynienė.

Pasakojo, kad šiuo metu daugumoje rajono gyvenviečių yra bendruomenės. O Jakutiškiuose ir Dainavoje – net po dvi tame pačiame kaime.

Šaukuvos, Kartėnų gyventojai domėjosi apie bendruomenių kūrimą. Lyg ir norėtų, bet neatsiranda pakankamai sumanymą palaikančiųjų.

Tiesa, iš rajone registruotų 41 kaimo bendruomenės yra ir visai nevykdančiųjų veiklos.

Skiriama parama

Šalies kaimo bendruomenėms kasmet skiriama finansinė parama, kuri šiemet sudarė 0,8 mln. Eur. Paramos sulaukė ir mūsų rajono kaimo bendruomenės.

Žemės ūkio ministerija skelbia, kad iš viso buvo pateiktos 445 paraiškos – 7 proc. daugiau negu prieš metus. Kaimo bendruomenės galėjo kreiptis paramos materialinei bazei stiprinti, viešosioms erdvėms sutvarkyti ir kaimo renginiams organizuoti.

Skelbiama, kad bendra prašomos paramos suma 34 proc. viršijo šioms paraiškoms skirtą biudžetą.

Pagal veiklos sritį, susijusią su materialinės bazės stiprinimu, gautos paraiškos sudarė 28 proc., viešųjų erdvių – 24 proc. visų gautų paraiškų. Renginių organizavimo paraiškos sudarė 48 proc. visų gautų paraiškų.

Paremti ukmergiškių projektai

Paramos sulaukė ir ukmergiškiai. Želvos bendruomenės parengtam projektui skirta 2 996 Eur. Želviškiai planuoja stiprinti materialinę bazę – įsigyti tautinių kostiumų, bendruomenės patalpoms skirtų baldų, kompiuterį bei sukurti bendruomenės herbą.

Pagal tą pačią, materialinės bazės stiprinimo, kryptį parengtam Rečionių bendruomenės projektui skirta 5 000 Eur. Už šias lėšas planuojama įrengti vaikų žaidimų zoną, pritaikytą įvairaus amžiaus vaikams.

Leonpolio kaimo bendruomenė suplanavo įrengti vaikų žaidimų aikštelę ir atokvėpio zoną vyresniesiems. Projektui skirta 4 975 Eur.

Lyduokių kaimo bendruomenė organizuos renginį „Mykoliuko mugė“. Projektui skirta 1 425 Eur. Balelių kaimo bendruomenės šventei „Balelių kaimui – 670“ skirta 1 500 Eur.

Penkios ukmergiškių paraiškos buvo atmestos.

Ukmergės krašto bendruomenių sąjungos pirmininkė A. Jokubynienė sako, kad prie savo parengtų projektų pačios bendruomenės turi prisidėti bent 20 proc. Materialinės bazės stiprinimo projektus žada paremti ir rajono savivaldybė.