Gargždai – miestas, bet jame galima pamatyti ir kaimiškų vaizdelių. Vienoje pievoje, apsuptoje judrių gatvių, ganosi ožka, o važiuojančiuosius Kretingos plentu nuo pavasario iki vėlyvo rudens sutinka ir palydi iš pažiūros romus arklys. Susipažinkite – tai kumelė Bėrė, kuriai draugiją šiuo metu palaiko tų pačių šeimininkų keturių mėnesių veršiukas.

Tokį vaizdą pamatę miestiečiai mėgsta fotografuoti, tad pozuoti Meškiui – ne naujiena.

Arklys arkliui nelygu

Artimesnė pažintis su vienintele Gargždų Bėre gali baigtis abipusiu išgąsčiu, tad drąsiai žirglioti per pievą jos paglostyti gal nereikėtų. „Anksčiau turėjome labai gerą arklį. Pakinkęs jį į vežimą galėjau ir į Dauparus nuvažiuoti, o Bėrė ne tokia. Ji daug ko baidosi. Yra buvę, kad išsitraukė mietą, su „lenciūgu“ užsimetė jį ant nugaros ir parėjo namo. O kai reikėjo šieną vežti, pabėgo“, – pasakojo Liudas Puškorius apie 13 metų kumelę, kuri prieš 4 metus pakeitė ark­lį, ilgai ir sąžiningai tarnavusį šeimininkui. Arti, vagoti, akėti, tempti šieno prikrautus vežimus, bet pirmiausia pakinkytam į pjaunamąją sukti ratus po pievą, kol žolė suguldavo į pradalges, – tokia buvo senojo, net 21 metų arklio kasdienybė.

Karvės maitina ne tik šeimininkus

Jei kas mano, kad Gargžduose nebėra nė vienos karvės, netiesa. Rasa Puškorienė su vyru laiko net dvi – Svietą ir Gilytę, kurią trumpiau šaukia Gile, tik jos abi dabar kitoje pievoje, kur daugiau žolės. „Turime hektarą nuosavos žemės, šiek tiek nuomojame. Ariamos nedaug, daugiausia pievos. Žiemai šieno prisiruošiam pakankamai“, – pasakojo Gargžduose ūkininkaujantis Liudas. Kad šieno užtektų dviem karvėms, veršiukui ir arkliui, reikia 11 vežimų arba 20 „rulių“ ir dar palaido. „Karvės neblogos – kas rytą ir vakarą duoda po 8–9 litrus pieno, bet veršiuojasi ne kasmet. Pieną parduodame. Sau visko turim: grietinės, sviesto, sūrių“, – džiaugėsi šeimininkai, kurie sakė ūkiškai gyvenantys iš papratimo. Laiko jie ir 15 vištų, o dėl draugystės – du šuniukus. Rufas saugo kiemą ir lojimu praneša apie svečius, o Meškis mėgsta pasivaikščioti pro sodybą neseniai nutiestu pėsčiųjų ir dviračių taku. Na, o smagiausia jam – būti šeimininkės vežamam dviračiu.

Laima ŠVEISTRYTĖ

Autorės nuotr.