Bereinutis (moksl. Pieris)

Bereinutis (moksl. Pieris) – visžalis, ištisus metus dekoratyvus neaukštas krūmas, vadinamas sodo žvaigžde.

Mažai kas pažįsta

Daugelis šios šeimos augalų yra dekoratyvūs, todėl noriai sodinami įvairaus dydžio ir stiliaus soduose. Bereinučiai kol kas nėra populiarūs Lietuvoje. Genčiai, kuriai priklauso bereinutis, priklausantys septynių rūšių augalai paplitę Šiaurės Amerikoje, Rytų Azijoje ir Himalajuose. Šios genties augalai –įvairaus aukščio visžaliai krūmai. Yra ir vijoklinių augalų, kurie dėl šalto klimato Lietuvos soduose neauga.

Mūsų šalies botanikos ir privačiuose soduose auginami dviejų rūšių bereinučiai: gausiažiedis (Pieris floribunda) ir japoninis (Pieris japonica). Gausiažiedžiai bereinučiai paplitę Šiaurės Amerikos kalnuose nuo Virdžinijos iki Floridos. Tai tankūs visžaliai krūmai stačiomis šakomis ir kiek nulinkusiomis šoninėmis šakelėmis.

Auga lėtai

Gausiažiedžiai bereinučiai užauga iki 2–3 m aukščio ir panašaus pločio. Jie auga lėtai – per vegetacijos sezoną paauga 10–12 cm. Šios rūšies krūmų lapai tamsiai žali, lancetiški arba pailgai ovalūs, iki 9 cm ilgio. Žiedai balti, tankiose viršūninėse 5–12 cm ilgio stačiose šluotelėse. Žiedų forma panaši į pakalnučių. Žydi balandį–gegužę 4–5 savaites. Kitais metais žydėsiančius žiedus bereinučiai sukrauna liepą–rugpjūtį, todėl augalas su rusvai rudais žiediniais pumpurais tamsiai žalių lapų fone atrodo dekoratyvus ir žiemą.

Keli gausiažiedžio bereinučio hibridai gali augti mūsų soduose. Millstream veislės bereinučiai auga labai lėtai ir yra kompaktiški, ovalios formos. Kitose šalyse populiarus gausiažiedžio ir japoninio pierių hibridas Brouwer’s Beauty – tankus ir kompaktiškas krūmas tamsiai žaliais blizgančiais lapeliais. Jo jauni ūgliai gelsvi, žiedai šviesiai rožiniai.

Plinta sodybose

Nors Lietuvos klimatas šiems krūmams per šaltas, tačiau sodybose jie plinta sparčiau nei gausiažiedžiai. Rūpestingi augalų mylėtojai žiemai juos uždengia. Japoniniai ir gausiažiedžiai bereinučiai tankūs, gausiai lapoti krūmai kiek nusvirusiomis šoninėmis šakomis. Japoniniai bereinučiai auga lėtai. Užauga iki 2–3 m aukščio. Pavasariniai jauni jų lapeliai būna įvairių raudonos spalvos atspalvių, vėliau tamsiai žali, žvilgantys, iki 3–8 cm ilgio. Žydi gausiai baltais, švelniai kvepiančiais žiedeliais, kurie susitelkę iki 15 cm ilgio nusvirusiose šluotelėse. Žydi balandį–gegužę. Pagal žiedynus galima atskirti gausiažiedį bereinutį nuo japoninio: japoninio bereinučio šluotelės nulinkusios, o gausiažiedžio – stačios.