Prieš Ka­lė­das bir­žie­tės dar­že­ly­je pra­žy­do gė­lė.

Per Ka­lė­das bir­žie­tės Lo­re­tos dar­že­ly­je pra­žy­do gė­lė ele­bo­ras. Pa­sak Lo­re­tos, pa­pras­tai gė­lė pra­žy­dė­da­vo anks­ti pa­va­sa­rį, ta­čiau prieš Ka­lė­das – pir­mą kar­tą. Nau­jų­jų me­tų iš­va­ka­rė­se kel­mas tie­siog lin­ko nuo žie­dų.

– Kai­my­nė, pa­ma­čiu­si dar­že­ly­je žy­din­čią gė­lę, gal­vo­jo, kad ji dirb­ti­nė, – juo­kė­si Lo­re­ta.

Ele­bo­rą Lo­re­ta prie ke­le­rius me­tus nu­si­pir­ko par­duo­tu­vė­je no­rė­da­ma pa­si­puoš­ti prieš na­mus prieš Ka­lė­das. Pa­va­sa­rį gė­lę per­so­di­no lau­ke. Kiek­vie­ną anks­ty­vą pa­va­sa­rį ji pra­žy­dė­da­vo. Ta­čiau taip gau­siai ir taip anks­ti pra­žy­do pir­mą kar­tą. Anot Lo­re­tos, gė­lė su­kvai­lio­jo: oras toks šil­tas, kad gė­lė pa­ma­nė su­lau­ku­si pa­va­sa­rio.