Dabar labai domimasi sodininkyste ir gėlininkyste – tai įrodo žmonių antplūdis mugėje „Lietuvos žiedai 2017“. Aplinką gražinantys žmonės dairosi vis egzotiškesnių augalų, o augintojai kasmet plečia pasiūlą. Vilniaus universiteto Botanikos sode, kur vyko mugė, labiausiai buvo perkami spygliuočiai ir koloniniai vaismedžiai, o patys populiariausi – tradiciniai, Lietuvoje augantys šermukšniai.

Viksvų paklausa

Mugės organizatoriai tikino, kad tokių eilių jie nematę per visus 20 mugės metų. Žmonės puošia namų aplinką ir tam negaili nei pinigų, nei laiko. Augalų gausa stebinantys pardavėjai tikino mėginantys taikytis ir prie pirkėjų norų, o jų yra įvairiausių. Augintojai teigė, kad žmonės labiausiai pageidauja mažai priežiūros reikalaujančių augalų. Sodininkė mėgėja Rita siūlė pasigrožėti žolėmis – rytine imperata „Red baron“, kurios lapai pavasarį dygsta žali, vėliau, nuo birželio pradžios, tampa ryškiai raudoni. „Tai pats raudoniausias Lietuvoje žiemojantis varpinis augalas, – pasakojo sodininkė, siūlanti gausų žolių asortimentą. – Žolės ypatingos: jos gražios, nereikalauja didesnės priežiūros, namų aplinkai suteikia laukinės gamtos grožio. Susižavėjau jomis prieš tridešimt metų, kiti gi sako esą tai naujiena. Man žolės jau tris dešimtmečius yra vienos mėgstamiausių augalų.“

Daugelio primiršti, bet vėl atrandami smilginiai augalai būtent rudenį įspūdingiausi. Dabar dažniausiai auginamos plaukuotosios (Pennisetum alopecuroides) ir šeriuotosios (Pennisetum setaceum) soruolės. Ko gero, nė viena gėlė negalėtų lygintis su jomis mielomis pūkuotomis žiedynų uodegytėmis. Šios smilgos užauga nuo 30 iki 150 cm aukščio. Soruolės gana jautrios šalčiui, šaltą žiemą gali ir apšalti, tad geriausia žiemai jas uždengti daržo danga ar eglišakėmis.

Soruolė „rubrum“. Redakcijos nuotr.

Kininiai miskantai, rykštėtosios soros, korėjiniai lendrūnai, įvairių rūšių miskantai, eraičinai, melvenės – šios dekoratyvinės žolės suteiks aplinkai gyvybingumo ir išliks estetiškos šaltuoju metų laiku.

Nepaprastai gražiomis viksvomis prekiaujantys Mantas ir Kornelija atvyko iš Klaipėdos, kur darbuojasi Jolantos Paliliūnienės dekoratyvinių augalų ūkyje. Jau pirmąją dieną didžiąją dalį jų siūlomų viksvų išpirko. Akis traukė labai dekoratyvios šeriuotosios soruolės „Rubrum“ krūmelis, tačiau ir tas jau buvo parduotas, nors kaina ir nemaža – apie 25 eurus. Matyt, šios žolės nusipelno tokio įvertinimo, nes žydi visą vasarą žalsvais ir violetiniais žiedais. Žiemai jas reikia įnešti į vidų, nes mūsų klimatas šiai gražuolėms pernelyg atšiaurus. Sodininkas Mantas patikino, kad norintiesiems paprastesnio varianto reikia rinktis pašiaušines soruoles „Hameln“ – tai labai gražios varpinės žolės su puriomis varpomis, kurios žaliuoja iki pat žiemos ir nebijo žiemos šalčių.

Jis neslėpė, kad muge labai patenkintas. Pirkėjai domisi daugiametėmis lauko gėlėmis, žoliniais augalais, dekoratyviniais medeliais, įvairiais spygliuočiais, dekoratyviais krūmais, prieskoniniais augalais. „Dabar labai populiari vadinamoji olandiškoji banga, kai į mažą plotelį prisodinama tiek augalų, kad net piktžolėms nėra vietos kur įsiterpti, – pasakojo Mantas. – Padaromas labai gražus, margas, akį traukiantis chaosas.“

Pasak sodininko, šiais spartaus gyvenimo laikais itin populiarūs vadinamieji tinginio sodai, todėl dažnai pirkėjai ieško dekoratyvių augalų, kuriais nereikėtų rūpintis. Tokiais domėjosi ir pirkėja Inga, bet ji paprieštaravo – net ir tinginio sodai reikalauja darbo. Žmonai pritarė ir ją lydintis vyras. „Kokie čia tinginio sodai, kai tenka visą velėną nuimti ir paruošti žemę“, – sakė jis.

Ožekšnis. Redakcijos nuotr.

Žaliuoja visus metus

Augintojai teigia, kad populiarūs ir spygliuočiai. Kaunietis Gintaras Gradecka pripažino suprantantis, kodėl žmonės mielai juos renkasi. „Juos auginu ir tai mano pašaukimas, nes studijavau mokslus apie miškus. Spygliuočiai žaliuoja visus metus, nepraranda grožio, jie man prie širdies, – aiškino G.Gradecka. – Vieni linksta prie gėlių, vaismedžių, o aš prie spygliuočių. Man įdomu skiepyti, stebėti, kaip jie prigyja.“

Tiesa, tai nėra tinginių augalai, nes vargo su jais ne taip ir mažai. „Spygliuočius puola ir ligos, ir kenkėjai, o kuo toliau, tuo daugiau „zarazų“ atsiranda. Juk kartu su augalais iš kitų šalių parsivežame ir ligų, jų pas mus labai daug atsirado. Anksčiau tokių nebuvo. Nors lyg yra ir karantinas, kuris įvestas augalams, vis dėlto lietuviai daug jų nelegaliai parsiveža, kartu su jais ir kenkėjų“, – aiškino G.Gradecka.

Ryškios spalvos

Dauguma medelynus turinčių augintojų pripažįsta, kad dabar labai populiarūs egzotiniai vaismedžiai: abrikosai, persikai. Labai mėgstami ir mažiukų sodai, kuriuose medeliai tesiekia 1,80 m aukščio. Daugelis nori išnaudoti mažus plotelius ir remtis svarbiausiu principu – pasodinai ir pamiršai. Tuo tarpu sodininkės mėgėjos teigia, kad pirkėjai ieško senesnių tradicinių veislių augalų, krūmelių, taip pat bijūnų, astrų, kurie žydi iki pat rudens.

Reginos Cicėnienės prekybos plotelyje išsiskyrė ožekšniai, kurių lapai parausta rudenį. „Jis vadinamas ugniniu krūmu. Ožekšnis labai gražus, kol žalias, o ypač gražus rudenėjant, kai prinoksta jo raudoni vaisiai, kurie kelis mėnesius jau ant nuogų šakelių puošia sodą, – pasakojo augalų žinovė. – Dabar populiarūs natūralistiniai gėlynai, o juose itin gražiai atrodo pūsleniai, margalapės veigelos, atsparūs šalčiams, reikia tik šaknis apmulčiuoti.“

R. Cicėnienė siūlė augalus natūralistiniams gėlynams. Redakcijos nuotr.

R.Cicėnienė sako, kad šiemet labai paklausios gražuolės ežiuolės, dar vadinamos drugelių gėlėmis ir darželius puošiančios hortenzijos, ypač šluotelinės.

Karaliavo šermukšniai

Bet šiemet visus pranoko medeliai su oranžinėmis uogomis, jie buvo perkamiausi. Šermukšniai, kurie labai gražūs rudenį. O ir kainos negąsdino – medeliai kainavo nuo 5 iki 50 eurų. Mugėje siūlyta ir aktinidijų bei kitų medelių, kurių spalvų pasirinkimas begalinis. Medeliams sodinti tinkamiausias metas yra pavasaris, tačiau pirktus vazonuose galima sodinti ir rudenį, po spalio 15 d.

Daug pirkėjų būriavosi prie Rimanto Stankūno, atvykusio iš Joniškio rajono Linkaičių kaimo, medelių – akį traukė putinai, juodieji šermukšniai (aronijos), rojaus obelaitės. Medelių šeiminkas visus kvietė vaišintis ryškiaspalvėmiais vaisiais ir uogomis. „Jau daug ką išpirko, liko tik likučiai“, – sakė jis. Į klausimą, ką pirmiausia patartų įsigyti pradedančiam sodininkui, R.Stankūnas prisipažino nemėgstantis patarti. „Žmogus turi pats apsispręsti, ko jam reikia. Pasiūlysiu tris slyvas nusipirkti, o gal jis jų vaisių nevalgo. Jei mėgsta obuolius, lai sodina obelis, jei kriaušes, tai šiuos medelius“, – aiškino Stankūnas.

Redakcijos nuotr.

Pasak augintojo, tinginio sodas – tik svajonė. „Visi augalai reikalauja darbo, vis tiek reikia prižiūrėti. Kad ir šermukšnis – jis vadinamas tinginio medžiu, bet taip pat reikalauja priežiūros: ar amarai užpuls, ar dar kokios ligos.“ Vis dėlto jis pripažino, kad šermukšniai – paprasti laukiniai medžiai, kurių beveik nereikia genėti.

Kita vertus, žmonėms nevertėtų pirkti ir sodinti medelių su lapais. Kaulavaisius, jei jie yra plikomis šaknimis, galima sodinti tik pavasarį. „Galiu pasakyti iš savo asmeninės patirties: rudenį sodinti trešnių, abrikosų, slyvų, vyšnių neverta“, – patirtimi dalijosi sodininkas Stankūnas.

Augalų skulptūros

Kaunietis Virginijus Čekanauskis mugėje siūlė Lietuvoje dar naujove vadinamus augalų skulptūrų rėmus. „Dirbame tik antrus metus, patys gaminame rėmus ir formuojame augalus. Daroma taip: sodinamas augalas, ant jo užleidžiamas rėmas, po dvejų trejų metų augalas apauga, jį tereikia minimaliai apkarpyti“, – pasakojo sodo medelių skulptorius.

V. Čekanauskis pristatė augalų skulptūras topiarus. Redakcijos nuotr.

Pasak jo, prieš dvejus metus svajonė augalams suteikti meninę formą išsipildė sukūrus pirmą augalų skulptūrą – topiarą. „Gamta graži, bet mes gyvenime norime šiek tiek daugiau, mažo stebuklo, kad augalai taptų tiksliomis skulptūromis, – dalijosi patirtimi V.Čekanauskis. – Su kiekvienu gaminiu įgydavome vis naujos patirties, teko tobulintis užsienyje. Kadangi augalų skulptūros topiarai labai plačiai pritaikomi (nuo mažo privataus kiemelio iki didelio erdvaus parko, nuo privataus žiemos sodo iki didelių dekoracijų renginiuose), buvo smalsu, kaip galima augalų skulptūras užauginti per kuo trumpesnį laiką tiksliai perpinant kuo įvairesnius augalus ir kuo labiau atskleidžiant jų grožį.“