Buvusi Biržų rajono mero Valdemaro Valkiūno patarėja 28 metų Simona Bindariūtė nėrė į naują veiklą. Ją paskatino ne tik motinystė, bet ir meilė gamtai. Moteris kuria puikias rudenines puokštes. Jas dovanoja savo artimiems žmonėms.

Tiesa, jauna politikė neatitrūksta nuo šiandieninio gyvenimo aktualijų ir apie jas turi savo nuomonę.

Apie tai Simona mielai sutiko pasikalbėti su „Šiaurės rytais“.

- Kada susidomėjote puokščių gamyba?

- Puokštes pradėjau daryti 2016 metais. Pirmąją dovanojau gimimo dienos proga draugui, vėliau dovanojau kolegei. Tada pasidariau sau ir pasipuošiau namus. Vėliau pažįstami pradėjo prašyti jiems padaryti puokštę.

- Iš ko sėmėtės patirties?

- Pačią rožę iš lapų susukti išmokau dar mokyklos laikais. Tačiau tada net nepagalvojau, kad galėčiau sukurti kažką panašaus, ką darau šiandien.

Idėja kilo pagaminti puokštę, kai planavau vykti į gimimo dienos šventę ir norėjosi padaryti kažką išskirtinio. Tada buvo ruduo. Eidama iš darbo namo pamačiau klevus ir tada prisiminiau, kad moku daryti rožes iš klevo lapų. Taip pirmą kartą ir kilo mintis ką nors gražaus sukurti.

Simona Bindariūtė: „Šiuo metu politinėse batalijose pati asmeniškai nedalyvauju, tačiau domiuosi, kas vyksta mūsų rajone, šalyje, išreiškiu nuomonę apie vykstančius procesus“.

- Ar jūs gaminate tik rudenines puokštes?

- Esu gamtos vaikas. Dėl to labiau mėgstu viską, ką galima rasti pievose, ką galima pačiai užsiauginti. Sau įvairias gėlių kompozicijas pasidarau visais metų laikais, kitiems - kol kas tik rudenį.

- Kuo ypatingi yra lapai, iš kurių darote rožes? Kokių įgūdžių tam reikia?

- Lapai ypatingi savo forma ir spalvomis. Labai svarbu, kad jie nebūtų šlapi ar drėgni, sutrūkinėję ar perdžiūvę. Kuo didesni lapai, tuo lengviau ir greičiau bus galima pasidaryti rožę. Darbas reikalauja kruopštumo ir kantrybės, tačiau nėra labai sunku išmokti. Išmoksi kartą - mokėsi visą gyvenimą. Specialių įgūdžių tikrai nereikia. Pati puokštės kompozicija, jei norisi ne tik rožių iš lapų, bet ir kitokių papuošimų, priklauso nuo kiekvieno asmeniškos kūrybos. Fantazijos reikalas.

- Ar su lapais dirbate tik rudenį, ar jų prisirenkate ir visiems metams?

- Tik rudenį, tačiau tokia puokštė namus gali puošti visus metus ir ilgiau. Reikia tik tinkamai rūpintis. Pati mėgstu kiekvieną rudenį pasidaryti po naują.

Ieškau, kad lapų spalvos būtų įvairios, kad puokštė nebūtų visiškai žalia ar geltona, norisi daugiau spalvų.

Šis procesas užtrunka ilgiau nei pati puokštės gamyba, nes vienai puokštei reikia gana daug lapų. Tiesa, ne visada spėju prisirinkti, kartais seniūnija pirma sugrėbia juos.

- Koks medis jums labiausiai patinka? O spalvos?

- Geriausiai daryti rožes iš klevo lapų, nes jie lankstūs, įvairių dydžių, o rudenėjant nusidažo ypač ryškiomis spalvomis. Labiausiai apsidžiaugiu suradusi raudonų lapų, nes jie puokštei suteikia išskirtinumo. Kai suku rožę, dažniausiai naudoju žalius, geltonus lapus ir įmaišau 2-3 lapus raudonų.

- Ar ateityje planuojate užsiimti su gėlėmis susijusiais darbais, ar tai liks tik laisvalaikio užsiėmimas?

- Šiuo metu - tai tik laisvalaikis, bet ieškau amato, kurį norėčiau išmokti. Ar tai bus gėlės, ar kita veikla, dar nesu tikra. Turiu skonį tokiems ir panašiems dalykams, dėl to norisi save realizuoti.

- Kaip į jūsų užsiėmimą žiūri šeima?

- Šeima palaiko ir džiaugiasi. Šiais metais ir sūnui Jokūbui įdomu, ką mama daro. Kartu einame lapų rinkti, kartu darome puokštes. Na, aš darau, o jam smagiau su lapais žaisti ir išnešioti po visus kambarius.

Apskritai džiaugiuosi, kad Biržuose daugėja veiklos patiems mažiausiems. Yra iš ko rinktis.

- Kokių dar turite pomėgių? Kiek teko matyti, gražiai fotografuojate...

- Fotografuoti ir pasidalyti užfiksuotais vaizdais tikrai mėgstu. Fotografuoti išmokau dirbdama p. Valdemaro Valkiūno komandoje. Esu dėkinga jam, nes jo dėka išmokau geriau fotografuoti, atrinkti geras nuotraukas. Labiausiai domina gamtos tema, nes ji nuolat kintanti, galbūt lėtesnė nei mes - nuolat skubantys savo gyvenimuose.

Šiuo metu daugiausia fotografuoju sūnų, turbūt kaip ir visi tėvai. Taip pat mėgstu ilgus pasivaikščiojimus, jie labai „išvalo“ mintis, o dar gryname ore. Mokausi užsiimti joga. Esu seniau bandžiusi tiek Vilniuje, tiek Biržuose. Kažkaip jaučiu, kad tai man skirta. Gal dėl to, kad daugelyje dalykų ieškau daugiau dvasingumo nei išorinio grožio.

Visada norėjau savo gyvenime rasti vietos savanorystei, bet vis neišsirenku srities. Tikiuosi, greitu metu rasiu atsakymą.

- Jūs buvote praėjusios kadencijos Biržų rajono mero patarėja. Ar floristika padeda pamiršti, pailsėti nuo politinių batalijų? Ar atvirkščiai - kurdama puokštes mąstote apie šiandienos realijas?

- Kūryba tikrai išlaisvina. Padeda atsipalaiduoti ir sutelkti dėmesį ties darbu. Apskritai galvoju, kad dirbant įtemptą darbą reikia turėti savo hobį. Juk dvasinė sveikata ne ką mažiau svarbi, nei fizinė. Šiuo metu politinėse batalijos pati asmeniškai nedalyvauju, tačiau domiuosi, kas vyksta mūsų rajone, šalyje, išreiškiu nuomonę apie vykstančius procesus.

- Dėkoju už pokalbį. Sėkmės Jums ir Jūsų šeimai.

Jurgita Morkūnienė

Biržų krašto laikraštis "Šiaurės rytai"