Lietuviai turi prigimtinį grožio jausmą, jiems ne tas pat, kokioje aplinkoje gyventi. Kadangi ne visi turi išsvajotą nuosavą žemės kampelį, kuriame gali įsirengti savo svajonių sodą, svajonių gėlyną įrengia prie daugiabučių – bendras erdves jie puoselėja negailėdami laiko ir energijos.

Nykstančios tradicijos

Kaip ir kiekvieną rudenį, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Rimanto Paužos vadovaujama komisija išrinko gražiausiai tvarkomos aplinkos konkurso nugalėtojus. Jais tapo Statybininkų g. 7 daugiabučio namo bendrija, Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykla, Rimos ir Alvydo Mickų privati valda Vilktupio g. 15. Pasak Rasos Stankūnienės, savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausiosios specialistės ir komisijos sekretorės, nugalėtojai išrinkti konkurso dalyvius įvertinus pagal šiuos kriterijus: teritorijos kompleksiškumas, stilistinis vientisumas; apželdinimo sprendimai, estetika, aplinkos tausojimas, funkcionalumas, universalaus dizaino principų taikymas, mažosios architektūros elementų būklė, stilius ir darna su aplinka, sanitarinė-higieninė teritorijos būklė; originalių detalių naudojimas, inovatyvumas.

„Laimėtojai apdovanoti, jiems įteiktos atminimo dovanos ir 300 eurų dovanų kuponai želdiniams įsigyti“, – pasakojo specialistė.

Panevėžiečių daugiabučio bendrijos aplinka pripažinta gražiausia mieste. Asmeninio archyvo nuotr.

R.Stankūnienės teigimu, šiais laikais konkurso tikslas keičiasi.

„Anksčiau vertinome pavienius sklypus mieste ir sodo teritorijose, dabar svarbiausiu akcentu pasirinkome aplinką, kuri formuoja ir patį miestą. Konkurse dalyvauja daugiabučiai, įstaigos, privačios valdos, kurių indėlis į miesto aplinką labiausiai matyti“, – pripažino R.Stankūnienė.

Pasak vyriausiosios specialistės, Panevėžyje netrūksta norinčiųjų gyventi gražiai ir besidalijančiųjų savo darbais su kitais žmonėmis, nors kartu tenka apgailestauti, kad tradicijos puošti savo aplinką pamažu nyksta.

„Dažniausiai aplinką tvarko vyresnės kartos atstovai, o štai jaunesnieji tam neturi laiko, – pripažino savivaldybės atstovė. – Paskelbus konkursą, norinčiųjų dalyvauti atsirado nedaug, todėl mes patys savo iniciatyva pakvietėmė dalyvauti tuos, kurie gražiai tvarko aplinką. Patys gyventojai, nors ir gražiai tvarkosi, nenori būti matomi ir skatinami.“

Asmeninio archyvo nuotr.

Klaipėdiškių konkursas

Panevėžio savivaldybės tarnautojos R.Stankūnienės žodžius, esą tvarkingi ir estetiką mylintys gyventojai nemėgsta reklamuotis, ko gero, geriausiai galėtų patvirtinti asociacijos „Mano miestas Klaipėda“ atstovai. Nuo gegužės iki rugsėjo mėnesio vidurio asociacijos švietimo grupės surengtame konkurse dalyvavo 43 miesto daugiabučiai. Pasak šio projekto autorės ir koordinatorės, asociacijos valdybos narės Ritos Bortos, konkurso tikslas buvo paskatinti gyventojus puoselėti gražios aplinkos tvarkymo tradicijas, gražinti gyvenamąsias erdves, ugdyti klaipėdiečių kūrybiškumą, grožio jausmą, poreikį formuoti švarią ir tvarkingą aplinką. R.Borta dviračiu apvažiavo visą Klaipėdą ieškodama gražiai besitvarkančių namų.

„Namo aplinka demonstruoja jame gyvenančių žmonių požiūrį į aplinką, byloja apie jų tvarkingumą, – teigė ji. – Smagu, kad konkursą parėmė verslininkai ir Klaipėdos universiteto botanikos sodas.“

Konkurso nugalėtojais paskelbtos dešimties daugiabučių namų bendruomenės. Joms buvo skirtos Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus padėkos, asociacijos ir rėmėjų dovanos.

Asmeninio archyvo nuotr.

Socialinis vilnietės projektas

Tai kas gi tie, kurie nepabūgsta tvarkyti atvirų erdvių prie daugiabučių? Iš dalies teisūs tie, kurie teigia, kad aplinkos grožiu dažniausiai rūpinasi vyresnės kartos atstovai. Tai, kad amžius ne kliūtis rūpinantis gėlėmis bei kuriant grožį, akivaizdžiai demonstruoja Kristinos Šeniauskienės, gyvenančios Vilniuje, Justiniškių mikrorajone, gyvenimas. Jau daug metų Taikos gatvėje tarp daugiaaukščių namų moters puoselėjama žydinti erdvė stebina augalų gausa, įvairove ir tuo, kaip žydintis kiemas suvienijo kaimynus. Tai – savotiškas socialinis projektas, skatinantis pasitempti ir aplinkinių daugiabučių bendruomenes. Už savo pasiekimus moteris įvertinta Vilniaus valdžios, laimėjo konkursus „Metų kaimynas 2017“, „Metų kaimynas 2018“, „Žydintis Vilnius“.

Aktyviai puoselėti aplinką moteris pradėjo tada, kai išėjo į pensiją ir suprato, kad tokioje aplinkoje, kuri ją supa, gyventi nenorinti. Ji kuria ir komponuoja šešis gėlynus, kartu subūrė ir savo kaimynes, kurios taip pat pradėjo kurti grožį savo gyvenamojoje erdvėje. Gėlynuose gausu daugiamečių, vienmečių, taip pat ir retų veislių augalų. Pasak K.Šeniauskienės, idėjos gimsta mintyse, vėliau moteris jas realizuoja tikrovėje, svarbiausias motyvas – kad būtų gražu ir džiugintų akis.

Asmeninio archyvo nuotr.

Sutvarkė „Norfos“ teritoriją

Šabakštynus prie savo daugiabučio sutvarkiusi moteris nenurimo – pradėjo tvarkyti šalia prekybos centro „Norfa“ esančią erdvę. Moteris pasakojo, kad, dažnai čia vaikščiodama, vis pagalvodavo, kad ši apleista vieta tiesiog šaukiasi darbščių rankų: juk ten įėjimas į parduotuvę, stotelė šalia, sankryža, o stovi tik šešios betoninės šiukšlių dėžės. Pirmiausia Kristina kreipėsi į Justiniškių seniūniją, tačiau gavo atsakymą, kad teritorija priklauso prekybos centrui.

Tada K.Šeniauskienė nuėjo tiesiai pas prekybos centro vadovę, kurią moters parodyta iniciatyva ir nustebino, ir nudžiugino.

„Kokia ji buvo patenkinta, sakė, kad jau ilgai neranda, kas galėtų sutvarkyti tas klombas“, – pasakojo K.Šeniauskienė.

Kuriozų netrūko ir sodinant gėles – dauguma praeivių teigiamai vertino gražinamą aplinką, tačiau negalėjo patikėti, kad tai – pačios Kristinos idėja.

„Aš sodinu, o žmonės prieina ir sako: „Pagaliau „Norfa“ pradėjo tvarkytis“ arba tą patį apie seniūniją. Kai aš jiems paaiškinu, kad ne parduotuvė, o aš čia viską savo iniciatyva darau, jie būna ir nustebinti, ir dėkingi. Negali patikėti – sako, tokių žmonių Vilniuje mažai, kad taip dalytųsi grožiu su kitais“, – pasakojo Justiniškių gyventoja.

Moteris kasdien laistė ir prižiūrėjo augalus – juk gyvena visai šalia, o vanduo vietoje. Ir gėlėmis dalytis jai negaila.

„Mane perspėjo, kad čia viską išvogs arba vėl padarys šiukšlyną, bet nenutiko nieko panašaus. Vadinasi, ten, kur gražu, nešiukšlinama“, – džiaugėsi Kristina.

Asmeninio archyvo nuotr.

Kaimynų įvertinimai

Kelerius metus portalo 15min.lt organizuojamas konkursas „Mano kiemas“ parodė, kiek kūrybiškų ir grožiui neabejingų žmonių yra Lietuvoje. Šiais metais jame dalyvavo itin daug aplinkos puoselėtojų, kurie savo rankomis prisideda prie miesto estetikos ir grožio. Įdomu tai, kad daugelį jų už nuveiktus darbus gyrė kaimynai, artimieji. Viename iš daugiabučių gyvenantis Deividas pasidalijo savo daugiabučio kiemo nuotraukomis.

„Mano kaimynės, kurios kiekvieną mielą dieną, kiekvieną vakarą gražina, renka akmenėlius, laisto, ravi, sodina ir visais būdais stengiasi padaryti, kad šis kampelis būtų kuo gražesnis, už savo triūsą, manau, nusipelnė medalio“, – tokia Deivido nuomonė.

Asmeninio archyvo nuotr.

O ir patys daugiabučių sodininkai pripažįsta, kad jiems labai svarbus kaimynų įvertinimas, jų dėkingumas ir pagalba.

„Gyvename pirmame aukšte, balkono neturime, tai pabandėme bent minimalų grožį sukurti tiesiog po langais. Žinau, kad neprilygsime kitiems dalyviams, bet rajono vaikai praeidami džiaugiasi tuo kampeliu, pasisveikina su nykštuku ar ateina atsigerti gamtos gyventojai. Labai džiugina ir gražūs praeivių žodžiai. Pradėjome gražinti savo kiemą, nes žolės pradėjo erzinti. Kai pasiteiravome, kas turėtų aplinką tvarkyti, negavome atsakymų, tad pradėjome kurti grožį pagal savo galimybes“, – tai kaunietės Loretos Krapauskienės žodžiai.

Vilnietė Filomena Marčiulionienė pirmąjį gėlyną prie daugiabučio pasodino prieš 14 metų. Ji pripažino, kad ši veikla – tai atgaiva sielai, pats geriausias pomėgis. Pradėjusi gražinti aplinką, ji susirado bendraminčių, kurie padėjo atlikti sunkesnius darbus, išrauti krūmus. Dabar savo gėlynuose ji sodina įdomesnes, retesnes gėles – apie 60 rūšių, o su porūšiais gal ir 200 siektų.

„Žmonės sako, kad tai labai gražu, dėkoja. Gal ir nelabai kas turi prie daugiabučio tokią gražią rožinę hortenziją, misūrinę nakvišą, akantą, eleborą, diktoną, gaurių, saulainių ir daug kitų. Gausiai žydi rudbekijos, japoninė plukė, katilėlis plačiavarpis, flioksai, ežiuolės ir dar daug grožybių“, – džiaugėsi Filomena.