Asmeninio archyvo nuotr.

Ties sankryža Dauparuose, šalia vandens telkinio, prie pat kelio žavi išpuoselėtas gėlynas, augalų ir akmenų kompozicijos. Įrengti šią grožio salelę prieš kelerius metus sumanė garbaus amžiaus daupariškė Zita Mažonienė. Jau 82-uosius metus skaičiuojanti senjorė šiuo Dauparų kaimo akcentu rūpinasi iki šiol, ir jis vis gražėja.

Daupariškių vadinamas Mažonienės kalnelis nuo pavasario akį džiugina įvairiaspalvių žiedų spalvomis, dekoratyvinių augalų ir akmenų kompozicijomis. „Prieš kelerius metus su dukra Audrone važiuodama pro šią tuščią vietą supratau, jog čia reikia kažką gražaus padaryti. Dukra man pritarė, taip pat ir bendramintė Ieva Meilienė, bendruomenės vadovė“, – atskleidė Z. Mažonienė.

Ji pasakojo, jog bendromis jėgomis pradėjo tvarkyti šį kampelį. Reikėjo ir šabakštynais apaugusį tvenkinio pakraštį išvalyti, ir gėlynui vietą paruošti, akmenų privežti. „Daug padėjo mano dukra ir anūkas Paulius, – sakė grožio salelės iniciatorė. – Buvo pasodintos mano užaugintos tujos, bukmedžiai, gėlės. Kartu su I. Meiliene ieškojome pušaičių ir pasodinome prie tvenkinio, kurios jau iškerojusios.“

Gėlynas kasmet keičiasi, gražėja, nes Z. Mažonienė pasodina naujų augalų, juos sukeičia vietomis. „Iš pradžių gražių gėlių neturėjome, bet metams bėgant jų gausėjo: auginau pati, davė kaimynai. Dauparų–Kvietinių seniūnijos darbininkė tik ravi, laisto augalus, o juos sodinu, persodinu, komponuoju aš. Ir gėlėmis rūpinuosi – pavasarį iš seniūnijos gavome 10 kerelių ledinukių, tai su Ieva susidėjusios pinigų nupirkome ryškiaspalvių jurginų, – dėstė pašnekovė. – Atminu dviračiu ir tvarkau, karpau. Man tai malonus užsiėmimas. Džiugu, kai pagiria kaimynai, kai matau šiuo kampeliu besigėrinčius kitus žmones.“

Virginija LAPIENĖ