Vilkaviškio rajone, Degučių kaime, gyvenantis Saulius Matusevičius turi keletą kiaulių, karvių, įvairių paukščių, dirba nedidelį žemės plotą. Vis dėlto vyriškis žinomas visai ne dėl to. Visai neseniai jis tapo žinomas visoje Lietuvoje, nes įkūrė plaktukų muziejų. Tokių visame pasaulyje – vos keturi!

Iš viso pasaulio

„Norėjau įrodyti, kad kaime žmonės ne tik geria ar rūpinasi vien buitimi, kaip kartais mėgstama pabrėžti, bet taip pat turi ir pomėgių bei gražių idėjų“, – sako Vilkaviškio rajone plaktukų muziejų įkūręs S.Matusevičius.

Į Degučius vyras su šeima atsikėlė tik prieš septynerius metus. Anksčiau jis su žmona ir sūnumi gyveno Vilkaviškyje, tačiau likimas taip susiklostė, kad teko kraustytis į kaimą. Šiandien šio sprendimo suvalkietis nė kiek nesigaili.

„Meilė kaimui atsirado pamažu. Jei dabar reikėtų rinktis, į miestą nė už ką nenorėčiau grįžti. Kaime – gamta, oras, o dabar – ir mano įkurtas muziejus“, – šypsojosi pašnekovas.

Plaktukų muziejų Saulius įkūrė tik šios vasaros pradžioje. Tuomet jo plaktukų kolekcijoje buvo apie pusę tūkstančio eksponatų. Atrodo, nuo pradžios prabėgo vos keli mėnesiai, tačiau šiandien vyriškio muziejuje jau yra beveik 650 plaktukų. Ir jų daugėja kone kiekvieną savaitę. Vienus S.Matusevičius pats perka įvairiuose turguose ar siunčiasi internetu, kitus – dovanoja draugai ar net nepažįstami žmonės. Jo kolekcijoje yra plaktukų, kurie buvo atvežti iš Anglijos, Amerikos, Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos, Graikijos, Vokietijos, Japonijos ir kitų pasaulio šalių.Toliausiai keliavęs plaktukas –iš Australijos.

Asmeninio archyvo nuotr.

Lietuvos rekordas

Visame pasaulyje iki šiol buvo vos trys plaktukų muziejai – Australijoje, Aliaskoje (JAV) ir Ignalinos rajone. Neseniai Degučiuose duris atvėręs ketvirtasis tokio tipo muziejus jau įtrauktas ir į Lietuvos rekordų knygą. S.Matusevičiui rekordų agentūros „Factum“direktorius Vytautas Navaitis įteikė diplomą, liudijantį apie gausiausią plaktukų rinkinį Lietuvoje.

Nors minėtame diplome užfiksuotas „tik“ 533 plaktukų kiekis, tačiau iš tikro šiandien jų yra daug daugiau. Per tą laiką, kol buvo tvirtinama visa informacija, kolekcija nesustojo gausėti. Ir ji kaskart vis didėja. Senasis Lietuvos rekordas „Gausiausias plaktukų rinkinys“ buvo užfiksuotas 2012 metais, o jo savininkas turėjo sukaupęs 485 plaktukus.

„Man šis rekordas – labai svarbus. Kai įdedi visą širdį, visada smagu už tai sulaukti atlygio“, – teigė pašnekovas.

Tiesa, daug labiau nei rekordas jam rūpi tai, kad muziejuje netrūktų lankytojų. Bent kol kas Degučių kaimo gyventojas jų dėmesio trūkumu skųstis negali. Paplitus informacijai apie jo įkurtą muziejų, lankytojų čia užsuka kone kiekvieną savaitgalį. Pasitaiko ir tokių, kurie muziejų aplanko šiokiadieniais po darbo valandų.

„Dažniausiai žmonės paskambina ir klausia, kada galėtų užsukti į svečius. Kadangi aš pats esu dirbantis, negaliu lankytojų priimti bet kuriuo metu. Tiesa, buvo ne vienas atvejis, kai svečiai užsuko neperspėję. Kartą jie mane rado šeriantį gyvulius, o sykį – į sandėlį nešantį ką tik nukultus grūdus. Abu kartus teko viską mesti ir eiti svečiams pasakoti plaktukų istorijas. Jei jau kartą „įklimpau“ į tai, kelio atgal nėra. Tokiais atvejais darbai gali ir palaukti“, – juokėsi Saulius.

Vilkaviškio rajono gyventojo plaktukų muziejus jau spėjo išgarsėti ne tik Suvalkijoje, bet ir visoje šalyje. Apie jį jau parengtas ne vienas televizijos reportažas. Vos prieš kelias savaites apie plaktukų muziejų siužetas buvo rodomas populiarioje internetinėje televizijoje „Laisvės TV“, kurios įkūrėjas žurnalistas Andrius Tapinas Sauliui netgi perdavė Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio padovanotą plaktuką. S.Matusevičiaus viena didžiausių svajonių buvo turėti būtent Seimo Pirmininko plaktuką, tačiau to įrankio, kuris naudojamas parlamento posėdžiuose, vyras vis dėlto negavo. Pasirodo, jo atiduoti neleidžia Lietuvos Respublikos įstatymai.

Asmeninio archyvo nuotr.

Nauda visai seniūnijai

Paprastai muziejuje su lankytojais Saulius užtrunka 1–2 val. Jam nepabosta nuolat pasakoti tas pačias istorijas, rodyti plaktukus, vardyti jų paskirtis. Pats muziejaus šeimininkas yra nepaprastai laimingas, galėdamas savo pomėgiu sudominti ir kitus.

Keturvalakių seniūnijos, kurioje ir įsikūręs Degučių kaimas, seniūnas Gintautas Urbšys labai džiaugėsi šia S.Matusevičiaus iniciatyva. Anot jo, Degučių kaimas dabar tapo kur kas žinomesnis ir nuo šiol dažniau lankomas turistų.

„Prisipažinsiu, apie Sauliaus sumanymą atidaryti plaktukų muziejų sužinojau tik tada, kai šis atvėrė duris. Man tai buvo didelė staigmena. Žinojau, kad jo kaimynas turi įdomesnių plaktukų, bet apie Sauliaus pomėgį net neįtariau. Nuo to laiko, kai muziejus atvėrė duris, nuolat sulaukiu skambučių iš žmonių, norinčių jį aplankyti. Galiu drąsiai tvirtinti, kad dėl plaktukų muziejaus visa seniūnija tapo žinomesnė ir lankomesnė“, – džiaugėsi Keturvalakių seniūnas G.Urbšys.

Asmeninio archyvo nuotr.

Net negalvojo

Daugiau nei šeši šimtai S.Matusevičiaus plaktukų yra skirti įvairiausiems darbams atlikti. Tikrai ne visi jie – vinims kalti.

„Štai šis – skirtas automobiliams. Reikalui esant, juo galima išmušti stiklą ar nupjauti saugos diržą. Jame netgi yra įmontuotas žibintas, o gale yra magnetas, kuriuo galima pritvirtinti žibintą prie mašinos stogo. Turiu plaktuką, kuris pats pasiima vinis ir kalant jų nereikia laikyti. Tokio dar nebuvau matęs! O štai tokiais įrankiais Amerikoje, Anglijoje ir Australijoje įprastai kaminus švinu apkaldavo. Pas mus kaminus apskardina, o ten švinu apkala. Šis plaktukas – skirtas šokolado plytelėms kapoti, šis – alaus buteliams atidaryti, šitas – ledui skaldyti...“, – neužsikirsdamas entuziastingai vardina muziejaus šeimininkas.

Prieš kelerius metus jis net nebūtų galėjęs pagalvoti, kad šiandien galės didžiuotis savo gausia kolekcija. Viskas prasidėjo tada, kai jo kaimynas Saulius Vaitkevičius, padėdamas kieme statyti pavėsinę, kartą jo paprašė paduoti plaktuką. Tuomet S.Matusevičius iš uošvio traktoriaus pačiupo pirmą pasitaikiusį įrankį ir ištiesė jį kaimynui. Šis, pamatęs siūlomą daiktą, suriko – su juo buvo galima nagus nusimušti. Ir jo iš principo neėmė. Tąkart būsimam muziejaus įkūrėjui teko pėdinti į kaimyno namus ir atnešti jo plaktuką. Kitą dieną abu vyrai nuvažiavo į Kalvarijos turgų, kuriame S.Vaitkevičius savo bendravardžiui parodė, kokį plaktuką reikia naudoti kalant vinis. Taip jau išeidavo, kad jis vis dažniau patekdavo į Kalvarijos arba Vilkaviškio turgus, o ten, kaip tyčia, po akimis vis pasitaikydavo įdomių plaktukų.

„Iš pradžių jų susikaupė gal dešimt, paskui jau penkiasdešimt ir galiausiai beveik pusantro šimto. Tuomet juos dar laikiau sukabinęs kitoje patalpoje, tačiau, kai pamačiau, kad jiems jau nėra vietos, nusprendžiau statyti atskirą statinį ir jame toliau kaupti visą kolekciją“, – šypsojosi S.Matusevičius.

Dabar jis kartais juokais net šūkteli kaimynui per tvorą prašydamas šio paskolinti plaktuką, tačiau tas tik numoja ranka ir toliau eina savo keliais...

Rekordų agentūros „Factum“direktorius V.Navaitis S.Matusevičiui įteikė diplomą, liudijantį apie gausiausią plaktukų kolekciją Lietuvoje.

Plaktukai kaip žmona

Degučių kaimo gyventojo įkurtame muziejuje plaktukai išdėstyti tvarkingai, jie – sunumeruoti, prie kiekvieno iš jų parašyta kilmės šalis ir paskirtis. Plaktukų paskirtis įvairiausia: smulkiems darbams, akmenims tašyti, girnoms kalti, vyno butelio kaiščiui įspausti. Yra mechaninis, juvelyro, teisėjo, mėsininko, baldžiaus, geležinkelininko plaktukas, net plaktukas, su kuriuo atliekami žmonių skrodimai. Tarp įdomesnių eksponatų – daugiafunkcis moteriškas plaktukas ir iš Amerikos atkeliavęs elektrinis prietaisas. Nors pastarasis yra butaforinis ir su elektra neturi nieko bendro, tačiau būtent tokius plaktukus, anot S.Matusevičiaus, buvo itin populiaru dovanoti amerikiečiams vyrams septintajame dešimtmetyje.

Muziejaus savininko teigimu, skiriasi ne tik šalių kultūra ir papročiai, bet ir ten pagaminamų plaktukų formos.

Tarp daugybės muziejaus eksponatų galima surasti ir daugiau nei šimtą metų skaičiuojančių įrankių, ir šiandienos pramonininkų sukurtų žaislų, ir puodelių su plaktukų nuotraukomis, ir net plaktuko formos auskarų ar kitų papuošalų.

„Čia labai daug įdomių ir retų eksponatų. Pavyzdžiui, vieną iš plaktukų kadaise japonų budistų vienuoliai naudojo gongui mušti. O štai pats seniausias mano ekspozicijos plaktukas pagamintas 1870 m. Jis buvo skirtas lenktyniniams arkliams kaustyti. Šis įrankis susilanksto, todėl jį labai patogu įsidėti į kišenę. Į internetinę paieškų sistemą „Google“ įvedus įrašą „senas retas plaktukas“ visada rodoma jo nuotrauką. Šį plaktuką įsigijau internete aukciono būdu“, – teigė pašnekovas.

Jis juokavo, kad plaktukai jam – kaip žmona.

„Pirmiausia susipažįsti, paskui draugauji, o galiausiai susituoki. Taip ir aš dabar su tais plaktukais jau „apsiženijęs“, ir kelio atgal nebėra“, – šmaikštavo muziejaus įkūrėjas.

S.Matusevičius sakė norintis parodyti ir papasakoti lankytojams, kiek daug įvairių profesijų žmonių naudojasi tokiu įrankiu. Tie, kas norėtų aplankyti Vilkaviškio rajone esantį plaktukų muziejų, turėtų paskambinti jo įkūrėjui tel. 8 682 24 128.

„Aš pats kažkada galvojau, kad yra vienintelis plaktukas vinims kalti. Tačiau pasaulyje yra maždaug 25 tūkstančiai plaktukų rūšių. Aš jų surinkau tik nedidelę dalelę, bet tikiuosi, kad kolekcija ir jos eksponatų istorijos žmonėms bus įdomios“, – vylėsi muziejaus įkūrėjas.