Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Derliaus saugojimo atmintinė

Bulvės, morkos, kopūstai, burokėliai – kaip šias vertingas daržoves išsaugoti per žiemą? Štai tokia pagrindinė atmintinė tiems, kurie nori mėgautis derliumi iki pavasario.

Bendrosios taisyklės

Prieš aptardami konkrečių daržovių saugojimo taisykles, prisiminkite, nuo ko priklauso jų išsaugojimo trukmė ir geras skonis. Todėl pirmiausia tinkamai paruoškite saugyklas. Dažniausiai daržovės keliauja į rūsius, todėl suskubkite juos išvalyti – nepalikite pernykščio derliaus likučių, šiukšlių. Jei oras suplėkęs, ant sienų ir lubų kaupiasi kondensatas, vadinasi, drėgmė yra pernelyg didelė. Rūsį gerai išvėdinkite, nubaltinkite gesintomis kalkėmis – jos ne tik sumažins drėgmę, bet ir dezinfekuos. Į dėžę ar kibirą įpilkite stambios druskos – ji absorbuoja drėgmę ir oras tampa sausesnis. Rūsiuose, saugyklose susidaro palankios sąlygos grybeliui, pelėsiams, puviniams, kitiems mikroorganizmams vystytis, todėl dezinfekcija labai svarbi.

Išvalyti reikia ir dėžes, lentynas. Jei įmanoma, išneškite jas į lauką, nušveiskite šepečiu, nuplaukite pamuilėmis, išdžiovinkite saulėje. Pritvirtintas dėžes, lentynas apdorokite vario sulfato tirpalu. Apipuvusias, supelijusias lentas pakaitinkite lietlempe (nepadekite!) arba pakeiskite naujomis. Išvalę, dezinfekavę, išvėdinę rūsį, apžiūrėkite, ar nėra plyšių, pro kuriuos gali patekti graužikai – rudenį pelės ir žiurkės ieško, kur galėtų peržiemoti, o jei dar ir maisto ras, tikrai neatsiginsite. Plyšius, skyles užbetonuokite, vėdinimo angas uždenkite tankiu metaliniu tinkleliu.

Kruopščiai atrinkite daržoves. Ankstyvųjų veislių derlių rekomenduojama suvartoti greitai – jis nėra tinkamas ilgiau saugoti. Svarbu, kad sandėliuotinos daržovės būtų nuimtos subrendusios. Pernokusios ar nepakankamai užaugusios laikosi prasčiau. Iš nesubrendusių išgaruoja daugiau vandens, nes luobelė dar nebūna sutvirtėjusi. Įtakos turi ir dydis: atrinkite vienodo ar panašaus dydžio, vidutinio svorio daržoves – didelės sukaupia per daug vandens ir sensta greičiau, o mažos nėra gerai fiziologiškai išsivysčiusios. Keistos, netipiškos formos, ligų, kenkėjų ir mechaniškai pažeistas dėkite į greitesnio vartojimo krepšelį. Įtakos derliaus likimui turi ir sėjomainos laikymasis, tręšimas, kiti atskiroms rūšims tinkantys agrotechnikos reikalavimai.

Kopūstų saugojimas

Sandėliuoti gūžinius kopūstus nėra lengva užduotis, bet įmanoma. Svarbu pasirinkti tinkamas veisles. Skaitykite ant pakelių pateikiamą informaciją – vėlyvieji ir vidutinio vėlyvumo gūžiniai kopūstai tinkami saugoti, bet ne visos veislės išsilaiko vienodai ilgai. Tai priklauso nuo gūžės ramybės būsenos, kuri svyruoja nuo 40 iki 140 dienų. Gaila, bet sėklų pardavėjai informacijos apie gūžių ramybės periodą neteikia. Pasibaigus ramybės periodui, pradeda augti viršūnės pumpurai – tokius reikia kuo greičiau suvartoti. Didelę įtaką kopūstų kokybei turi auginimo sąlygos, ypač tręšimas. Kai per daug azoto, nusilpsta šių daržovių imunitetas ligoms, gūžės ima trūkinėti. Kalis pagreitina brendimą ir padidina atsparumą tiek ligoms, tiek mechaniniams pažeidimams. Kopūstai laikosi prasčiau, kai ruduo lietingas ar laistoma nereguliariai – lapų ląstelių sienelės būna plonesnės ir neatsparios mikroorganizmams. Kopūstai atsparūs žemai temperatūrai, bet sandėliavimo patalpose geriau palaikyti 0 °C ir 90–95 proc. santykinį oro drėgnį. Kai drėgnis mažesnis (70–80 proc.), apdžiūva viršutiniai lapai, apsaugodami vidinius nuo džiūvimo ir gedimo, todėl, kai kurių daržininkų nuomone, sausesnė patalpa tinka labiau.

Vidutinio vėlyvumo kopūstų derlius imamas rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje, vėlyvųjų – spalio mėnesį. Gūžės nuvalomos iki glaudžiai dengiančių lapų, paliekant 3 cm ilgio kotus (jei laikysite lentynoje). Kuo jos sunkesnės ir kietesnės, tuo geriau laikosi, todėl sveriančių mažiau nei 600 g, minkštų ir sutrūkinėjusių saugoti neverta. Kokybiškos, švarios gūžės dedamos į lentynas kotais į viršų arba pakabinamos už šaknų.

Bulvės

Bulvės – populiariausios daržovės, o daugeliui – duona kasdieninė. Būtent jos saugykloje užima daugiausia vietos. Jei labai šilta, bulvės apvysta, suminkštėja ir anksčiau sudygsta. Krentanti šviesa skatina solanino susidarymą, gumbai pažaliuoja, todėl saugykloje turi būti tamsu. Nereikia pamiršti, kad nuodingos medžiagos kaupiasi ir apipuvusiose, sudygusiose bulvėse, ypač ilgai saugomose, – pavasarį nevartokite jų su lupenomis. Kenkia ir pernelyg didelė drėgmė, nes sukelia puvinį. Bulvėms ruoškite tamsią patalpą, kur laikosi 80–85 proc. santykinis oro drėgnis, o temperatūra yra 2–4 °C. Prieš sandėliavimą gumbus gerai išdžiovinkite pavėsyje (jokiu būdu ne saulėje!), paskleidę ne storesniu kaip 20 cm sluoksniu. Bulvės rūsyje ar kitoje tinkamos temperatūros ir drėgmės patalpoje pilamos į ne aukštesnius kaip 1 m aruodus. Geresnis variantas – 0,8–1 m aukščio mediniai konteineriai (tarp lentų paliekami nedideli tarpai). Jie pastatomi ant plytų ar kitokio pagrindo, maždaug 15 cm nuo žemės. Tarp konteinerio ir sienos paliekamas 20–30 cm tarpas. Drėgname rūsyje bulvės mažiau pūva, jei būna susluoksniuotos su medžių pjuvenomis, durpėmis. Padeda ir džiovinti šermukšnių, krienų lapai – jie išskiria fitoncidus, apsaugančius nuo ligų plitimo.

Burokėliai

Tinkamiausia temperatūra burokėliams yra 2–3 °C, o santykinis oro drėgnis – 85–95 proc. Juos nuraukite iki didesnių šalnų. Prieš sandėliavimą kruopščiai nuvalykite žemę. Tik nenaudokite peilio ir gumbų nedaužykite vieno į kitą – aštrūs įrankiai ir smūgiai gali pažeisti luobelę, todėl atsivertų kelias ligoms plisti. Aštriu peiliu nupjaunami lapkočiai, paliekant ne ilgesnius kaip 2 cm galus. Dvi paras šakniavaisius laikykite lauke, pavėsyje, vėjo gerai perpučiamoje vietoje.

Burokėlius sudėkite į medines dėžes. Jos turėtų sverti ne daugiau kaip 20 kg.

Morkoms reikia smėlio

Sandėliuojamų morkų kokybė labai priklauso nuo veislės ir auginimo sąlygų. Ilgam

laikymui patariama rinktis vėlyvąsias ir vidutinio vėlyvumo veisles. Morkos raunamos sausu oru, kol jų nepažeidė rudeninės šalnos. Jei ruduo ilgas, neskubėkite – vertingos medžiagos šakniavaisiuose kaupiasi iki paskutinės brendimo dienos. Morkos ruošiamos taip: pirmiausia nuvalomi žemės likučiai. Palei pat šakniavaisius nupjaunami lapkočiai (pagulėję su lapais netenka daug drėgmės), dieną padžiovinamos, pridengus orui laidžiu audiniu. Optimalios sandėliavimo sąlygos yra tokios pat kaip bulvėms. Patogu naudoti mažesnes dėžes, į kurias telpa 15–18 kg šakniavaisių. Patariama sluoksniuoti su pjuvenomis, drėgnu smėliu. Kai kurie daržininkai tvirtina, kad geriausiai morkos išsilaiko molio tyrėje. Jei turite laiko ar sandėliavimo sąlygos ne itin palankios, išbandykite ir šį būdą. Imamas 10 l talpos kibiras ir iki pusės pridedamas molio. Įpilama 5 l vandens ir gerai išmaišius paliekama 12 valandų. Tada vandens pripildoma iki kibiro kraštų ir, vėl gerai išmaišius, laikoma parą. Molio tyrė turi būti grietinės tirštumo. Į medinę dėžę įklojamas polietilenas, gražiai keliomis eilėmis sudedamos morkos ir užpilamos molio tyre. Molis tarsi užkonservuoja jas – šio būdo šalininkai tvirtina, kad skanios, lyg ką tik iš lysvės parsineštos ir ligų nepažeistos morkos išsilaiko iki kitų metų derliaus.

Jei nėra rūsio

Ką daryti, jei namuose nėra rūsio arba jis nėra tinkamas daržovėms laikyti? Rasti alternatyvą. Antai morkos, burokėliai, ridikai puikiausiai išsilaiko per žiemą ir šaldytuvų daržovių stalčiuose. Naujausi šaldytuvai turi specialias funkcijas, leidžiančias kiekvieną produktą laikyti jam tinkamiausioje temperatūroje – vištienos filė galėsite laikyti zonoje, kur 0 laipsnių temperatūra, o daržoves – lentynoje, kur nustatėte 3 laipsnių temperatūrą. Bulves galima laikyti ir garaže, verandoje, prieangyje, drėgnoje, retai praveriamoje spintoje ar kitur, kur pakankamai vėsu ir nėra per sausa. Anksčiau moliūgus žmonės laikydavo palėpėse po lova, kur nebūdavo nei stingdomai šalta, nei per šilta. Idealiausia temperatūra šiai gėrybei – nuo 10 iki 16 laipsnių šilumos, drėgmė – apie 50 proc. Geriausia juos sudėti ant lentos ar kartono. Tokiomis sąlygomis moliūgai gali išsilaikyti iki trijų mėnesių. Svogūnus ir česnakus galima laikyti virtuvėje, tačiau jokiu būdu nedėkite jų į plastikinius maišelius, nes dėl drėgmės gali pradėti augti daigai. Geriausias variantas – dalį svogūnų ir česnakų laikyti virtuvėje, o kitą dalį – vėsesnėje ir tamsesnėje vietoje, subėrus į tinklinius maišelius arba dėžes su tarpais, kad galėtų cirkuliuoti oras.

 

Violeta Gražutienė

 

Rekomenduojami video