Žmonės parduotuvėse turėtų nesipiktinti išaugusiomis daržovių kainomis, o labiau mėgautis gamtos teikiamomis nemokomomis gėrybėmis. Tuo įsitikinusi klaipėdietė gydytoja pulmonologė, fitoterapeutė, žolininkė Zofija Tikuišienė.

Puikus trejetukas

Medžių pumpurai ir prasikalusios pavasario žolės – nuostabiausi pavasario augalai, sukaupę vertingiausias medžiagas. Jokie sintetiniai vitaminai ar preparatai negali prilygti pavasariniams augalams.

Kuo mus lepina besibaigiantis pavasaris ir prasidedanti vasara? Kokius augalus rinkti, ko dar palaukti? Kuri žolė pati vertingiausia?

Patys geriausi žalieji augalai pavasarį – dilgėlė ir kiaulpienė. Dar pridurčiau – ir garšva. Šios trys piktžolės sukaupia labai daug natūralių medžiagų ir mineralų, kurių neturi nė viena žolė. Vertėtų visas nuskinti ir jas vietoje salotų pardavinėti parduotuvėse, nes tai – pagrindinis sveikatos šaltinis. Taigi pavasarį sužaliavusios piktžolės daug vertingesnės už salotas, kurias auginame daržuose.

Dilgėles galima užplikyti verdančiu vandeniu, kad jos prarastų aštrumą, ir galima pasidaryti salotas, taip pat svarbu nepamiršti kiaulpienių salotų. Kiaulpienė yra geriausių pasaulio vaistažolių ketvirtuke. Jos vertingi ir žiedai, ir šaknys, iš kiaulpienių galima pasidaryti labai gerą sirupą su medumi. Susmulkintą šį augalą užpilkite medumi arba cukrumi ir palaikykite keletą dienų, kol išsiskirs sirupas.

Taip pat galite visą augalą – šaknis ir lapus – užpilti degtine, palaikyti 10–14 dienų, po to atskiesti vandeniu. Moterų odai tai nepamainomas dalykas – valo veidą, balina ir tonizuoja.

Per odą naudingosios kiaulpienės medžiagos patenka į kraujotaką, gerina kepenų funkciją, valo tulžies latakus. Tai – stebuklinga piktžolė.

Įkando? Ką daryti?

Pavasarį atsibudo vabzdžiai, visokie parazitai, neretai trukdantys ilsėtis gamtoje. Gal yra kokių nors natūralių vaistų nuo jų įgėlimų ir sukandimų?

Tie augalai, kuriuose yra eterinių aliejų, tinka nuo įkandimų. Labiausiai padeda mėta, kuri mažina patinimą, skausmą. Taip pat raudonėlis, šalavijo lapeliai, gysločiai. Tinka ir garšva ar gražgarstė, iš bėdos galima patrinti česnaku, svogūnu, prie skaudamos vietos pridėti alyvos lapą.

O kaip gintis nuo neigiamo saulės poveikio, jei perkaitome?

Padės kompresai su ramunėlėmis, apsipylimai drungna kiaulpienių arbata. Labai padeda lakišiai, tačiau jų kol kas nėra.

O ką daryti alergiškiems žmonėms, kurie reaguoja į augalų žydėjimą?

Šiuo atveju kaip medikė patariu visiems – be gydytojų alergologų ir pulmonologų neapsieisite. Paprasčiausios saugumo priemonės – kuo rečiau eiti į lauką tuo metu, kai vėjas nešioja dulkes, uždengti langus drėgnomis paklodėmis ar užuolaidomis, kad nepatektų dulkių, vartoti antihistamininius preparatus.

Skųstis lengviausia

Pavasarį žmogaus organizme vyksta permainos, neretai keičiasi jo mityba. Kaip pamažu pereiti prie įvairesnės ir „žalesnės“ mitybos, kad nejaustume didelio streso?

Visur svarbu saikas. Kiaulpienių, dilgėlių ar garšvų sriubos – nuostabiai skanus ir vertingas maistas, dar į jas galima pridėti rūgštynių. Pavyzdžiui, dilgėlėse yra 60 proc. augalinių baltymų, kurie yra labai vertingi, todėl dilgėlių sriubos skonis beveik nesiskirs nuo mėsiškos. Tai – didžiulė nauda organizmui, ypač sergantiesiems gastritu ir kitomis skrandžio ligomis.

Gamtos gėrybių sriubas galima valgyti kelis kartus per dieną, tik gerai nuplaukite, pamirkykite sodoje. Tai yra geriausias receptas pavasarį.

Pensininkai skundžiasi neįperkantys šviežių daržovių. Taigi keliaukite į mišką ar parką, prisiskinkite ir mėgaukitės šimtą kartų vertingesnėmis dovanomis, nei siūlo prekybos centrai. Ir neraudokite dėl pabrangusių žiedinių kopūstų. Turime už juos daug geresnių pavasario gėrybių.