Kol su A. Anužiene šnekučiavomės, paglostyti ožkelę paprašė pro šalį taku ėję trys berniukai, o netrukus iš savo namų netoliese pasirodė Ieva Mikulskytė. Mergaitė sakė, kad patinka Cibukė, todėl kartais ateina jos paglostyti.

Gargždiškė Aldona Anužienė kas rytą dar tamsoje į pievą išveda savo ožkelę, kurią meiliai Cibuke vadina. Kokios ji veislės, moteris sakė nežinanti, bet ožkelės mama į Lietuvą atkeliavo iš Maskvos! Gargždiškė iš gyvuliuko turi ir naudos, ir džiaugsmo. Mėgsta ožkelę paglostyti ir pro šalį einantys vaikai, o klaipėdiškiai yra prašę su ja net nusifotografuoti.

Liko vienintelė

Buvo laikas, kai Gargžduose pievoje, netoli vandens bokšto, vasaromis ganėsi kelios karvės ir kelios ožkos. Jų laikė ne vienas miestietis, tačiau šią vasarą pievoje mekeno tik Cibukė. Tad nenuostabu, kad trejų metų ožkelė sulaukia daug aplinkinių gyventojų dėmesio. Iš šalia stovinčių daugiabučių žmonės ateina vedini vaikais, kad parodytų gyvuliuką ir galėtų jį paliesti, kad mažiesiems būtų lengviau paaiškinti, iš kur parduotuvėse atsiranda pienas ir jo produktai. „Vaikai ir duona ožkelę pavaišina, ir paglostyti prašo, būna, kad randu gėlių vainikėliu papuoštą“, – linksmai pasakojo Cibukės šeimininkė A. Anužienė.

Visų mylima, šeimininkės ne tik duonos kriaukšle, bet ir grūdais, morkomis, kopūstais ir kitomis daržovėmis penima ožkelė kasdien duoda po tris litrus pieno. Anksčiau A. Anužienė turėjo tokią, iš kurios ir keturis litrus primelždavo. „Neatsimenu, kada iš parduotuvės esu pirkusi pieno, sviesto ar grietinės. Susileju ir sūrį, pasidarau varškės. Organizmas netoleruoja karvės pieno. Prieš daug metų vyrui buvo atsiradusi egzema. Paklausėme patarimo gerti ožkos pieną. Vyras pasveiko, o ožkas laikom 36 metus“, – duodama Cibukei duonos riekę prisipažino moteris. Pasirodo, anksčiau šeima yra turėjusi net tris ožkas, vėliau – dvi, o dabar vieną. Pieno užtenka sau ir dar parduoti lieka. Litras kainuoja du eurus.

Ir kačiukai, ir vištos

Paklausta, ar nesunku gyvuliuku rūpintis, Aldona tik ranka numojo: „Jei nieko neveikčiau, iš nuobodulio numirčiau. Pagal specialybę buvau agronomė, visada patiko žemės ūkio darbai. Moku žolę dalgiu pjauti, tad ožkelei jos netrūksta. O raišioti pievoje nesunku. Žolės – į valias.“

Pavasarį moteris savo Cibukę į pievą išvedė balandžio pabaigoje. Dabar, lapkritį, dar savaitę, kitą paganys, jei neprasidės šalnos. Šiltam tvarte peržiemojusi, kitą pavasarį Cibukė vėl trauks praeivių žvilgsnius, o jei dar šalia laigys ožiukai, vaikams bus dar daugiau džiaugsmo.

Tačiau ožkelė – ne vienintelis A. Anužienės rūpestis. Šeimininkės dėmesio laukia ir du katinukai – Pėdutis ir prieš porą savaičių priglaustas sužeistom kojytėm nabagėlis. Tvarte kudakuoja 30 vištų, kurios kasdien padeda ne vieną dešimtį kiaušinių. „Grūdai nebrangūs, o ko neauginti? Parduodu kiaušinių, vaikams duodu. Sūnus Dauparuose irgi laikė vištų, bet išpjovė lapė“, – apgailestavo gargždiškė.

Laima ŠVEISTRYTĖ