Biržų rajono aplinkosaugos agentūros specialistams teko gaudyti ir į saugesnę aplinką perkelti skraidyti dar nemokantį didelį juodą paukštį – kranklį.

Juodvarniai, arba kitaip krankliai, yra vieni paslaptingiausių juodaplunksnių. Šie paukščiai ne tik demonizuojami, bet ir apipinti įvairiausiais mitais. Kalbama, kad krankliai gyvena mažiausiai šimtą metų ir gali stebėti besikeičiančias žmonių kartas… Krankliai gyvena nuošaliose vietose, todėl jų pasirodymas gyvenvietėse nuo seno būdavo retas įvykis, laikomas kažkuo ypatingu. Pranešimą apie didelį juodą paukštį, pastebėtą A. Dauguviečio parko pakraštyje, biržiečiai aplinkosaugininkai gavo vakar ankstų rytą.

Biržų rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjai Elonai Pipiraitei skambinęs žmogus sakė, kad paukštis, besiglaudžiantis prie šunų vedžiojimo aikštelės patvorio, gali būti sudraskytas.

Atostogavusi vedėja žinią perdavė kolegoms. Į A. Dauguviečio parką vyko vyriausiasis specialistas Artūras Griška su vyresniąja specialiste Kristina Petkauskaite.

Neskraidė, bet šuoliavo puikiai

Pasak A. Griškos, pranešėjo minėtoje vietoje jiedu su kolege paukščio nerado. Apieškoję parką aplinkosaugininkai pasuko į greta esančius sodus. Viename sodo takelyje jie išvydo tupintį kranklį. Jis, nors ir jauniklis, buvęs didžiulis, gal apie 1 kilogramą svorio. Dar skraidyti nemokantis kranklys (juodvarnis), pasak A. Griškos, šuoliavo puikiai. „Gaudynės buvo intensyvios. Tinklo neturėjome, gaudėme kranklį rankomis. Tikrai buvo ką veikti. Paukštį nugabenome į atokesnę ir saugesnę vietą, kur nėra šunų, o maisto – pilna.

„Jie viską lesa – varles ir netgi stirniukus gali užkapoti“, - sakė aplinkosaugininkas. Jis prisiminė atvejį, kai juodvarniai buvo apkaltinti suaugusių avių užkapojimu. A. Griška sako tokią nuomonę neigęs, nors ką tik gimusius ėriukus krankliai gali užkapoti be vargo.

Gudruoliai apsukruoliai

„Visur jis randa maisto, visur sugeba įsiterpti į ekosistemas taip, kad gyventų saugiai ir sočiai, tačiau jo maisto objektai nuo to nekentėtų. Gali būti, kad tą lemia ir neįnoringas kranklio meniu: neišrankus paukštis lesa viską – augalinį ir gyvulinį maistą, dažnai – jau gerokai sugedusį ir, mūsų akimis, galintį apnuodyti ir pražudyti. Tačiau kranklio virškinimo sistema puiki, jis yra, sakytum, tikra antibakterinė laboratorija, galinti neutralizuoti puvimo, audinių irimo sukėlėjus“, - apie kranklius rašo gamtininkas publicistas Selemonas Paltanavičius.

Kranklys, vienas įdomiausių mūsų varninių paukščių, nepaliauja stebinti savo sumanumu ir gebėjimais rasti sprendimus visose įmanomose ar neįmanomose situacijose. Profesorius Tadas Ivanauskas, pats auginęs ir laikęs šį paukštį savo namuose, rašo: „Kranklys, išskyrus papūgas, pagrįstai laikomas vienu iš protingiausių paukščių, todėl jis visuomet būdavo įdomus objektas paukščio psichikai tirti...“

Krankliai yra vagiliai – gyvendami netoli žmonių įsigudrina pasirūpinti maistu iš, pavyzdžiui, šunų. Kartais jie gali ir bendradarbiauti: kol vienas paukštis erzina šunį, kitas kapsto snapu šuns ėdalą. Laukinėje gamtoje jie seka vilkus, kad galėtų pagriebti mėsos iš jų nugalabytų aukų. Be to, manoma, krankliai parodo plėšrūnams potencialią auką, kurios negalėtų įveikti patys.

Didžiausi šeimoje

„Kranklys – tvirtas, stambus ir labai ištvermingas paukštis. Kai jis skrenda – šniokščia oras; pakyla nuo žemės pašokavęs keletą kartų ir atsispyręs, todėl manytum jį esant sunkų. Tačiau sveria kranklys kilogramą ar šiek tiek daugiau. Tiesa, jo kojų, sparnų ir ypač snapo jėga nepaprasta: teko ne kartą stebėti, kaip kranklys be vargo perplėšė negyvos stirnos ar lapės kailį, kurio negalėjo įveikti suopis ir su tuo sunkiai dorojosi jūrinis erelis. Kažkada pačiam teko patirti suaugusio kranklio snapo tvirtumą (dar vaikystėje laukuose sugavom nepaskrendantį paukštį) ir tai prisimenu iki šiol“, - rašo S. Paltanavičius.

Iš tiesų juodvarniai gali gyventi iki 20 metų gamtoje, kurioje tyko įvairūs pavojai, ir 40 metų nelaisvėje. Šie paukščiai yra didžiausi varnų šeimos atstovai, t. y. dvigubai sunkesni už varnas. Subrendę krankliai sveria apie 1,5 kg ir yra 60 cm ilgio. Juodvarniai savo skleidžiamų garsų diapazonu gali iliustruoti švelnumą, nuostabą ir įniršį, taip pat imituoti panašaus vokalinio tono paukščius. Jeigu auga pas žmones, jie gali išmokti ir žmonių kalbos. Tuo galima įsitikinti internete pasižiūrėjus vaizdo klipą, kur kranklys Edgaras tupėdamas savo šeimininkei ant peties talentingai kranksi ištisus sakinius.

Taip pat šie juodvarniai sugeba pasitelkti logiką, todėl yra panašaus protinio pajėgumo kaip ir primatai.

Alfreda Gudienė