Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gėlynai taip pat paklūsta madoms

Muziejininkai, etnologai, botanikos sodų specialistai sako, kad sodybų suplanavimo ir gėlynų mados keičiasi panašiai kaip drabužių ar šukuosenų. Aptarti gėlynų, mūsų senelių ir prosenelių vadintų darželiais, tendencijas ir madas paskatino Šiaulių botanikos sode kuriamos darželių sodinimo pokyčius atspindinčios kolekcijos.

Eželės prieškariu

Šiaulių universiteto Botanikos sodo botaninių kolekcijų kuratorė Virginija Aleknienė teigia, kad sunku pasakyti, kada Lietuvoje atsirado gėlių darželiai. Tikėtina, kad jie pradėti sodinti XV–XVI a., o, 1863 m. panaikinus baudžiavą, jiems pradėta skirti daugiau dėmesio.

Darželiai buvo formuojami prie gyvenamojo namo. Kadangi gėlėms geriausia augti pietinėje ar rytinėje pusėje, vienkiemių sodybose, kuriose vietos daug, gėlynai dažniausiai ir buvo pietinėje namo pusėje. Gatviniuose kaimuose šios taisyklės nepaisyta – darželiai sodinti tarp gyvenamojo namo ir gatvės, nors kartais tai nebuvo geriausia vieta gėlėms augti.

Vienkiemių gyventojai kieme sodino gana didelius darželius – abipus prieangio ar vienoje jo pusėje. Buvo ir L formos darželių. Juos aptverdavo statinėlių, žiogrelių ar lazdynų pynučių tvorele.

Senieji darželiai buvo skirstomi keturkampėmis arba apskritomis lysvelėmis, vadintomis eželėmis, lovelėmis, lovaitėmis ir pan., o pakraščiuose buvo sukasamos pailgos lysvės. Jose augo įvairios ar vienos rūšies gėlės, vaistiniai ir prieskoniniai augalai bei dekoratyvūs krūmai. Jazminai, alyvos, putinai paprastai augo darželio pakraštyje. Rūtos buvo auginamos gėlyno viduryje, jos laikytos garbingiausia gėle ir naudotos per įvairias apeigas.

Beje, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, džiaugdamiesi laisve žmones darė ir valstybingumo ženklų formos lysveles: Vyčio kryžiaus, Gedimino stulpų.

Rūtos mūsų senolių sodybose buvo labai gerbiamos ir vadinamos vaistu nuo devyniasdešimties ligų. Redakcijos archyvo nuotr.

Tarpukario formos

Tarpukario metais, pasak V.Aleknienės, lietuvaitės augalus ėmė sodinti į įvairesnių formų – širdelės, rombo, trikampio, stačiakampio – lysveles. Jas dar apjuosdavo siaura juosta ar sukastais pusmėnulio formos ruoželiais. Kraštai dažniausiai būdavo tvirtinami baltintais akmenukais, karklų vytelėmis, iš pievos išpjauta velėna, tarplysviai pabarstomi smėliu ar žvyru. Tvoros buvo įvairių tipų, ant jų kabintos puodynės, ąsočiai, džiovinti skalbiniai. Tvorų paskirtis buvo labai aiški – atitverti trobą ir gėlyną nuo gyvulių ir paukščių.

Pokario metais laisvos kompozicijos gėlių lysveles prie namų dažnai juosė balti akmenukai. Redakcijos archyvo nuotr.

Darželiuose daugiausia sodintos žieminės gėlės: žiemės, daugiametės saulutės, flioksai, rudbekijos, bijūnai, gaisrenos, vilkdalgiai, vienadienės, auskarėliai. Atsirado daugiau žydinčių augalų ir vienmečių gėlių. Agronomai jau tada siūlė auginti eremūrus, kobėjas, eritronius, eleborus, dyvinutės, žvaigždūnes – gėles, kurios iki tol buvo sodinamos tik vienuolynų ir dvarų soduose.

Gėlės vertintos pagal estetines ir naudingąsias savybes, reikalingumą įvairioms apeigoms. Jos darželiuose augintos ir kaip vaistai ar prieskoniai: bijūnai – nuo išgąsčio ir nemigos; razetos, vaistinės ramunėlės – nuo virškinimo sutrikimų; nasturtės – nuo karščiavimo ir kosulio; medetkos – nuo uždegimų; isopai ir šalavijai – nuo kosulio, gerklės skausmo. Rūtos buvo vadinamos vaistu nuo devyniasdešimt devynių ligų.

Bijūnai ir jurginai – tarpukario ir pokario metais ypač vertintos gėlės. Redakcijos archyvo nuotr.

Imta sodinti laisvai

Pasak Šiaulių universiteto Botanikos sodo specialistų, po Antrojo pasaulinio karo senieji gėlių darželiai pradėjo nykti, pasikeitė senasis lysvelių planas. Gėles imta sodinti laisvai. Tiesa, tam tikrą struktūrą vis tiek stengtasi išlaikyti – išliko trikampio, rombo, pusračio formos lysvelės, kurias dažnai juosė baltinti akmenukai.

Brangios gėlės, pvz., lelijos, dailieji auskarėliai, žioveiniai, bijūnai, buvo sodinami darželio viduryje, pakraščiuose – mažiau vertintos.

Buvo sodinama nemažai naujų gėlių, tačiau išliko ir anksčiau augintų dekoratyvinių ir vaistinių augalų, nors pragmatinė jų reikšmė palengva nyko. Dažną gėlių darželį puošė flioksai, darželinės našlaitės, rūtos, šiurpiniai gvazdikai, jurginai, gaisrenos, kosmėjos, pelėžirniai, petunijos, astrai, ratiliai, piliarožės.

Antroje praėjusio amžiaus pusėje svarbiu gėlynų akcentu tapo įvairūs puošybos elementai, skulptūrėlės – dažniausiai gandrų, briedžių, stirnų ir kitų gyvūnų, nykštukų bei kitų mistinių herojų. Tvorelės taip pat labai pagražėjo, joms pradėtos naudoti obliuotos lentos, tinklas, akmenys, kalvystės dirbiniai.

Prieškario kaime darželiai buvo skirstomi keturkampėmis lysvelėmis ir aptveriami pinučių tvorele. Redakcijos archyvo nuotr.

Šiandienos tendencijos

V.Aleknienė teigė, kad ir dabar neretai galima pamatyti senovinį gėlių darželį ar jo fragmentą. Tiesa, šių dienų gėlynuose sparčiai atsiranda naujų augalų, miestuose ir kaimuose daug kur dominuoja pelargonijos ir petunijos, kaip ir šiltesniuose kraštuose. Taip pat žmonės vėl pradeda sodinti daugiamečius augalus. Nors jie dažnai ne tokie spalvingi kaip vienmečiai ir kainuoja brangiau, tačiau sodybą puošia ilgai ir reikalauja mažiau priežiūros. Greta naujoviškų gėlių kai kur gražiai dera nuo seno mėgstami bijūnai, flioksai, jurginai, nasturtės, piliarožės.

Vis dažniau gėlynuose, kaip ir kadaise, sodinama prieskoninių augalų – mėtų, ramunėlių, raudonėlių, šlamučių, vaistinių taukių.

„Senoviniai gėlių darželiai buvo labai natūralistiniai. Keičiantis laikams, daugėjo įvairių veislių žydinčių gėlių, tačiau mados linkusios grįžti. Šiandien, kaip ir senovėje, darželiuose su gėlėmis vėl komponuojami vaistiniai, maistiniai augalai.

Didžiosios Nasturtės naudotos ir vaistams. Redakcijos archyvo nuotr.

Rekomenduojami video