Sakoma, kad nėra blogo oro, yra tik netinkami rūbai. Prieš savaitę Anykščiuose vykusioje „Pirties dienoje“ galima buvo įsitikinti, kad nėra blogo oro, jei yra gera pirtis.

Įkyrus lietus neužgesino besikūrenančių pirties krosnelių, o vėsus Šventosios vanduo neišgąsdino įkaitusių nuo karšto garo pirtininkų.

Laukė 15 pirčių

Lietuviškos pirties bičiulių draugija (LPBD) penkerius metus tradicine tapusią šventę rengė Lietuvių liaudies buities muziejuje, Rumšiškėse, o pernai šventė pradėjo žygį per Lietuvą ir pirmiausia geru garu pamalonino Elektrėnus. Vienas šio renginio tikslų – skatinti sveikos pirties kultūrą, tad šiemet į Anykščius užsukusi ir rajono savivaldybės remiama šventė buvo skirta Pasaulinei sveikatingumo dienai paminėti.

Su šūkiu „Gyvenk sveikas!“ rengiamos „Pirties dienos 2016“ programa buvo itin turininga – net penkiolika įvairių pirčių ir gausios tarptautinės patyrusių pirtininkų pajėgos viliojo atsiduoti kūno ir sielos malonumams.

Kairiajame Šventosios upės krante nuo ankstyvo ryto rinkosi pirties mėgėjai. Jų negąsdino vėsus darganotas oras. Blogiau buvo prekybininkams ir siūliusiems prigulti masažo ar grožio procedūrų.

Vėsinosi upėje

Specialiai šiam renginiui buvo sukrauta 8 t krūsnis, šildžiusi orą milžiniškoje palapinėje, kurioje vienu metu tilpo keli šimtai žmonių. Pravėrus duris nosį kuteno šieno kvapas, o fotoaparatas kaipmat aprasojo, tad pirtininkus galima buvo įamžinti tik lauke.

„Ruoniu“ prisistatęs maudynių eketėse mėgėjas iš Anykščių tikino, kad nieko nėra geriau už karštą garą ir šaltą upės vandenį išlėkus iš pirties. Vyras kaipmat niurktelėjo į Šventąją ir ilgai vėsino įkaitusį kūną. Nuo jo neatsiliko ir kiti.

Dalis dalyvių drąsinosi, žvalgėsi į dangų, tačiau viltis, kad išlys saulė ir oras atšils, blėso. Jie pavydžiai žvelgė į garuojančius nuo karščio pirtininkus ir matėsi, kad norėtų sekti jų pavyzdžiu. Juk šios šventės esmė – būti ne žiūrovu, o dalyviu. Kai kurie kalbinti LPBD nariai džiaugėsi, kad diena vėsi, tad buvo daugiau norinčių sušilti pirtyse.

Svarbu ne vien kūnas

Šventėje viliojo užsukti ir iš Žemaitijos atvežta pirtis – jurta, indėniška pirtis, pirtininkų iš Latvijos atsigabentos kupolinės ir tradicinės Lietuvoje pagamintos mobiliosios pirtys. Visose pirtyse vyko teminės programos, skirtos ne tik geru garu pamaloninti, bet ir pamokyti sveikos pirties principų, sveikatinamųjų procedūrų, dvasingų ritualų.

Pirtininkai Arvydas ir Liudmila Mediniai priminė, kad pirtis skirta ne tik kūnui, bet ir sielai apvalyti, nuskaidrinti. „Pirties dvasia – pirtininkas. Garinėje jis valdo visas keturias stichijas: orą, ugnį, vandenį ir žemę. Nuo to, kaip jis dirba, kuriuo keliu veda, labai daug kas priklauso“, – sakė A.Medinis.

Jam antrino ir žmona. Ji priminė, kad pirtyje žmogus turi ne siekti rekordų, o pajusti harmoniją su gamta, įsiklausyti į save. Sutuoktiniai šventėje demonstravo vanojimą keturiomis rankomis, bet buvo ir vanojančių aštuoniomis. Sunku įsivaizduoti, koks tai malonumas, juolab kad ne visi patyrę ir keturių vantų magiją.

Alkoholiu neprekiavo

LPBD pirmininkas Vaidotas Petrauskas džiaugėsi, kad pirtys buvo pilnos lankytojų, atvykusių net iš Šilutės, Rokiškio, Kauno ar Klaipėdos. „Dauguma buvo sužavėti, kad tokį renginį galima suorganizuoti be prekybos alkoholiu ir kad tiek žmonių po pirties maudosi Šventosios upėje, – sakė V.Petrauskas. – Šventėje įgyvendinome apie 60 proc. to, kas buvo sumanyta, todėl renginys šiais metais buvo ypač vykęs.“

LPBD pirmininko pavaduotojas Egidijus Žukauskas papasakojo, kad nemenkas iššūkis buvo paruošti didžiąją pirtį, kurioje vienu metu galėjo kaitintis keli šimtai žmonių. Mažiesiems šventės dalyviams buvo parengta atskira programa. Vaikams skirtoje zonoje su jais pramogavo, žaidė Anykščių sporto centro darbuotojai. Pasak draugijos pirmininko, vaikai nuo mažens turi būti pratinami prie sveikos gyvensenos. „Matydami, kaip gyvena tėvai, jie seks jų pavyzdžiu, supras, kokie sveikos gyvensenos privalumai. Užaugę jie tikrai padėkos savo tėvams“, – sakė V.Petrauskas.

Šienas ožkoms

Net 8 t akmenų krosnis buvo kūrenta visą naktį. Akmenis laikantis metalinis rėmas buvo pasiskolintas iš Elektrėnų. Po šventės jis grįžo atgal. Teritorija buvo sutvarkyta nepriekaištingai.

„Likusias malkas panaudos kempingo svečiai, o šieną, kuriuo buvo išklota žemė laikinose pirtyse, labai greitai susirinko netoliese gyvenančios ir ožkas laikančios močiutės“, – sakė E.Žukauskas. Pasak jo, kol kas neaišku, kur vyks kitų metų „Pirties diena“. „Keliausime ten, kur mus kvies, kur būsime reikalingi. Galbūt vėl Anykščiuose, nes vieta tokiam renginiui – ideali“, – kalbėjo pašnekovas.

Kilnus siekis

Pirties kultūrai propaguoti skirtą šventę LPBD rengia septintus metus iš eilės. Kol kas tai pati didžiausia šios tematikos šventė Rytų Europoje. „Mūsų siekis – propaguoti nacionalinę vertybę – lietuvišką pirtį, skatinti sveikos pirties kultūrą, gaivinti ir populiarinti senolių puoselėtas lietuviškos pirties tradicijas, griauti nusistovėjusius stereotipus ir pabrėžti pirties vietą šiuolaikiniame gyvenime“, – sakė draugijos vadovas.

Pasak V.Petrausko, akivaizdu, kad kuo toliau, tuo labiau keičiasi pirties samprata. Jei kadaise ji buvo lėbavimų vieta, dabar vis daugiau žmonių pirtis sieja su kultūringu laiku ir sveikatinimusi.

Puiki idėja

„Baigiantis vasarai, rugpjūčio 27 dieną, pirties mėgėjai kviečiami apsilankyti jau trečią kartą su Vilniaus universiteto Botanikos sodu Kairėnuose rengiamoje sveikos gyvensenos populiarinimo šventėje „Žvalumo diena“, – sakė V.Petrauskas.

Jis priminė, kad lietuviška pirtis – bene pats seniausias ir tradicinis būdas sveikatai stiprinti. Be to, sveiką pirtį puikiai galima derinti su įvairiais kitais žvalaus gyvenimo palaikymo metodais. „Viename renginyje sujungti pirtį, mankštas ir kitokias sveikatinimo praktikas – puiki idėja“, – sakė LPBD nariai. Pasak jų, pagrindinis „Žvalumo dienos“ tikslas – paskatinti išrinkti patraukliausią sveikatinimosi būdą ir nuolat jį praktikuoti.