Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gražūs ir pavojingi grėsviai

Šie nuostabaus grožio augalai vis dar retai auginami mūsų sodybose, o visai be reikalo. Įspūdingi žiedynai ir visada žaliuojantys lapai puikiai dera kartu su kitais augalais ar šalia jų. Grupėmis sodinamos skirtingos veislės šalia pušaičių ar rododendrų, gerai atrodo augdamos pavieniui ar savo genties veislių deriniuose. Augalai dekoratyvūs pavasarį, vasarą, rudenį ar žiemą. Ypač džiugina žydėjimo laikotarpiu, kai ūgliai pasipuošia varpelių ar plačios taurės formų skėčiuose sutelktais įvairiaspalviais žiedynais.

VDU Botanikos sodo vyresnioji specialistė Jolanta ŠABŪNAITĖ

Grėsvis (Kalmia L.) – gana agresyvus šio gražaus augalo vardas, kurį jam suteikė Valstybinė lietuvių kalbos komisija, vadovaudamasi žymaus XIX a. lietuvių kultūros veikėjo Lauryno Ivinskio (1810–1881) vienu svarbiausių išlikusių gamtos mokslų darbų – rankraščiu „Prigimtumēné turenté sawieje dalijkus źemies, żoliun ir giwunun su parodimu anun wartojimo“, kuriame kalmija ir pavadinta grėsviu tikriausiai dėl savo nuodingumo. Suvalgius šio rododendro giminaičio lapų, šakelių galima mirtinai apsinuodyti. Grėsvio sultyse daug toksinų, kurie pirmiausia sukelia gausų ašarojimą, skysčių tekėjimą iš nosies ir burnos, o vėliau astmą, inkstų nepakankamumą, konvulsijas, paralyžių ir netgi mirtį. Grėsvis, kitose šalyse vadinamas kalmija, labai populiarus JAV, kur savo dekoratyvumu ir populiarumu prilygsta rožėms ar rododendrams. Lietuvoje plačiau auginamos dvi rūšys bei jų veislės. Natūralios grėsvių augavietės yra Šiaurės Amerikoje ir Kuboje, kur auga lapuočių medžių trakuose, ąžuolynuose. Pirmą kartą gamtoje jos atrastos 1624 m., bet suklasifikuotos vėliau nei po šimtmečio. Nors Markas Catesbay keliaudamas po Karoliną matė šiuos augalus ir 1726 m. parsivežė sėklų, tačiau šiai genčiai Kalmia vardą suteikė botanikas Karlas Linėjus savo draugo, parvežusio jam grėsvio sėklų pavyzdžių, Pehro Kalmo garbei. Labai nustebau radusi informacijos apieEuropos grėsvių draugiją (European Kalmia Society). Ji įkurta 2007-ųjų vasario 7 d. Brėmene. Čia užregistruotos 33 rūšys ir 201 veislė, įskaitant sinonimus. Jau šiemet užregistruotos dvi naujos veislės: ‘Juwelia’ ir ‘Windmill’. Veislei sukurti reikia maždaug 6 metų. Norintiesiems daugiau sužinoti apie Kalmia gentį informacijos reikia paieškoti internete.

Grėsvių rūšys ir veislės

Paminėčiau kelis taksonus, auginamus mūsų sode. Vienas senesnių – siauralapis grėsvis (Kalmia angustifolia) savaime auga rytinėje Šiaurės Amerikos dalyje. Į Europos sodus atvežtas 1736 m. Tai neaukštas, žiemą lapų nenumetantis krūmas, užaugantis apie 1 m aukščio ir 1,5 m pločio. Žydėti pradeda paskutinėmis gegužės dienomis ar birželį, priklausomai nuo orų, žiedai puošia aplinką apie 3–4 savaites. Žiedeliai mažyčiai, rožiniai, iki 1,5 cm skersmens, primena dubenėlius, sutelkti žiedynuose. Lapai apie 3–6 cm ilgio. Hanso Hachmanno sukurta veislė ‘Rubra’ pirmą kartą buvo parduodama 1979 m. Jos žiedai ryškesni, o krūmas žemesnis nei rūšies ir lapai siauri – 1 cm, lancetiški, žali. ‘Rubra’ plinta šakninėmis atžalomis, tačiau tai nesukelia vargo ją auginant.

Plačialapis grėsvis

Plačialapis grėsvis (K. latifolia) į Europą introdukuotas 1734 m. iš rytinės Šiaurės Amerikos. Šio augalo žiedai rožiniai, 2,5 cm skersmens, lapai 5–13 cm ilgio, blizgūs, žali, ovalūs, nusmailėjantys, žiemą apatinė jų pusė paraudonuoja. Veislės (gražūs amerikiečių, vokiečių, belgų, japonų, zelandiečių selekcininkų darbo vaisiai) skiriasi žiedų spalvomis, krūmų aukščiu. Pavyzdžiui, ‘Myrtifolia’, – mažais lapais ir žiedais, žemas, kompaktiškas krūmelis. Tamsiai raudonais su balta dėmele žiedais pasipuošianti veislė ‘Kaleidoscope’ užauga iki 1,3 m aukščio ir iki 1,8 m pločio, ‘Pristine’ – baltais žiedais, ‘Peppermit’ – baltais žiedais su tamsiai raudonais brūkšniais, o dar ‘Ostbo Red’, ‘Pink Charm’, ‘Elf’, ‘Minuet’, ‘Red Bandit’, ‘Sarah’, ‘Mitternacht’ margais lapais. Neturinti lietuviško vardo K. carolina – pietrytinės Šiaurės Amerikos augalas, introdukuotas į Europos sodus 1906 m. Jo lapai pilkesni, panašus į siauralapį grėsvį, kažkada vadintas jo varietetu.

Auginimas

Grėsviai mėgsta drėgną, rūgščią, tačiau šiek tiek toleruoja ir beveik neutralią dirvą, gerai auga augalinėje žemėje, sumaišytoje su rūgščiomis aukštapelkių durpėmis (pH 4,5–6). Tinka saulėta ar iš dalies ūksminga augavietė, per dieną jiems reikalingos tik 2–6 šešėliuotos valandos. Atsparūs užterštam orui, todėl gali būti auginami ir miesto erdvėse. Šiuos augalus galima genėti anksti pavasarį: iškirpti nudžiūvusias, kreivai išaugusias šakeles, o po žydėjimo pašalinti nužydėjusius žiedynus. Amerikiečių augintojų nuomone, grėsviai net nereikalauja tręšimo, bet puri, drėgna, gausi organikos dirva būtina. Rūšys dauginamos sėklomis, o veislės atžalomis, ūgliais, skiepijant, mikrodauginimu. Tinka auginti bet kokiuose soduose – alpinariumuose (formaliuose, japoniškuosiuose), gyvatvorėse, derinami su buksmedžiais, katilėliais. Gali būti sodinami laisvos formos gyvatvorėse.

Rekomenduojami video