Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Grėsmingi įsibrovėliai mielais snukučiais

Sibirinis burundukas, paprastasis meškėnas, raštuotasis ar puošnusis amerikinis balinis vėžlys – tai gyvūnai, kuriuos žmonėsmielai augina namuose.Nereta šeima kokį nors egzotiškąaugintinį įsigyja norėdama pradžiuginti atžalas. Po kurio laiko vaikams gyvūnas pabosta, tėvams apkarsta jo priežiūra, todėl nusprendžiama augintinio atsikratyti. Ir tai padaroma brutaliai – gyvūnas be skrupulų išsviedžiamas iš namų.

Neatsakingas elgesys

Prieš metus karštą vasaros dieną Vilniaus Žirmūnų daugiabučio gyventojai nustėro kieme išvydę ryškiai raudonos spalvos gyvatę. Nors vėliau paaiškėjo, kad tai ne nuodingoji koralinė gyvatė, o tik labai panaši pieniškoji, kuri visai nenuodinga, vilniečius šokiravo faktas, kad tokius augintinius žmonės laiko butuose. O štai gerai visiems žinomų aštriadančių grobuonių piranijų Lietuvos telkiniuose pagauta ne kartą. Nors jos nėra įtrauktos į invazinių gyvūnų sąrašą ir paprastai iki žiemos neišgyvena, akivaizdu, kad egzotiškų gyvūnų augintojai elgiasi neatsakingai.

Vis dėlto piranijos, egzotinių kraštų gyvatės, netgi krokodilai bei kitokie grobuonys iš egzotiškų šalių nėra tokie pavojingi gamtai kaip svečiai, įtraukti į invazinių gyvūnų sąrašą. Mokslininkų skaičiavimais, Europoje aptinkama daugiau kaip 12 tūkst.svetimų rūšių, iš jų 10–15 proc. yra invazinės – jos dauginasi ir plinta kenkdamos vietos biologinei įvairovei, aplinkai, žemės ūkiui, žuvininkystei, žmonių sveikatai ir sukeldamos ekonominę bei socialinę žalą. Kiekvienais metais į Europą patenkančių invazinių rūšių iš įvairių pasaulio regionų skaičius didėja. Invazinai gyvūnai kasmet Europai padaro apie 12,5 mlrd. eurų žalos, todėl ES biologinės įvairovės strategijos iki 2020 m. vienas iš tikslų yra „nustatyti ir pagal svarbą surūšiuoti invazines svetimas rūšis ir jų patekimo kelius, prioritetines rūšis kontroliuoti arba išnaikinti, o patekimo kelius valdyti taip, kad būtų užkirstas kelias naujų invazinių svetimų rūšių introdukcijai ir įsikūrimui.“

Kanadinė berniklė. Scanpix nuotr.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Janulaitienė pataria tėvams prieš ieškant vėžlio ar kito laukinio gyvūno patikrinti, ar jis nėra įrašytas į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą ir ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą. Juolab kad lietuviški ir lotyniški rūšių pavadinimai kartais skiriasi.Į šiuos sąrašus įtrauktus gyvūnus draudžiamalaikyti, įsivežti, parduoti, veisti. Gamtosaugininkės teigimu, prieš įsigyjant laukinį gyvūną reikėtų gerai apsvarstyti, ar bus galimybių juo rūpintis, skirti laiko jo priežiūrai, taip pat būtina pasidomėti natūraliais jo instinktais.

Platina ligas

Tad kas tie gyvūnai, įrašyti į invazinių rūšių sąrašą?Štai, tarkime, kanadinė audinė plačiai paplito Europoje, taip pat Lietuvoje, ir išstūmė europinę audinę.

Į minėtą sąrašą įrašyta ir kanadinė berniklė. Tai nepaprastai graži žąsinių paukščių būrio atstovė, kelianti pavojų mūsų vietinėms žąsims, nes gali kryžmintis su visomis kitomis žąsimis. Berniklės ir jų palikuonys ima stumti vietinius paukščius, taigi šie gali išnykti. Šalyje kanadinė berniklė pirmą kartą pastebėta pajūryje maždaug prieš keturis dešimtmečius. Šių paukščių populiacija Europoje nėra didelė, tačiau auganti.

Ondatra. Scanpix nuotr.

Sibirinis burundukas – gražus, judrus, protingas, mažesnis už voverę gyvūnas, bet jis nėra toks mielas, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Šie voverinių šeimos graužikai, paplitę spygliuočių miškuose nuo Rytų Europos lygumos iki Tolimųjų Rytų, pabėgę iš nelaisvės populiacijas suformavo Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, Šveicarijoje ir kitose šalyse.Burundukams įsikūrus naujoje teritorijoje, mažėja maisto vietinėms gyvūnų rūšims – paprastosioms voverėms, rudiesiems pelėnams ir kitiems graužikams. Jie medžioja žemai perinčius smulkius paukščius, nuo jų kenčia pasėliai ir miestų želdiniai. Šie gyvūnai kelia grėsmę ir žmonių sveikatai – jie gali aktyviai platinti Laimo ligos sukėlėjus, kuriuos perneša erkės. 2008 m. Paryžiuje buvo uždrausta pardavinėti paprastuosius burundukus kaip augintinius, nes pabėgę iš nelaisvės šie graužikai plačiai išplito aplinkiniuose miškuose, todėl padidėjo grėsmė užsikrėsti Laimo liga.

Balinio vėžlio priešai

Raštuotasis vėžlys, kurį ir mūsų tautiečiai mėgsta kaip nereiklų augintinį, įtrauktas ir į Lietuvos, ir į ES invazinių rūšių sąrašus. Iš Šiaurės Amerikos atklydę raštuotieji vėžliai gali užaugti iki 30 cm. Jie labai mėgsta gėlus vandenis, kūdras ir pelkes. Lietuvoje šiųgyvūnų buvo aptikta Neryje, pastebėta prie Druskininkų ir Kauno. Raštuotasis vėžlys –labai rimtas konkurentas nykstančiam Lietuvoje baliniam vėžliui. Su šia vietine rūšimi „atvykėliai“ kovoja ir dėl maisto, ir dėl teritorijos, todėl stipriai veikia balinio vėžlio galimybes išgyventi. Svetimžemiai perneša ir vietinėms rūšims kenkiančius parazitus bei platina salmoneliozę.

Invazinių Lietuvosrūšių sąraše yra ir raudonais bei geltonais raštais išsiskiriantis puošnusis vėžlys iš Šiaurės Amerikos. Kol kas duomenų apie šio gyvūno paplitimą gamtoje nėra, tačiau neretai jis laikomas terariume. Apie puošniųjų vėžlių pavojingumą vietinei gamtai bei žmogui kalbama ir JAV. Šioje šalyje prekiauti puošniaisiais vėžliais uždrausta, mat jie taip pat platina salmoneliozę bei kitus parazitus ir daro itin neigiamą įtaką vietinėms rūšims.

Raudonasis vėžlys. Scanpix nuotr.

Simpatiškasis meškėnas

Vienas iš patraukliausių augintinių – paprastasis meškėnas, kilęs iš Pietų ir Centrinės Amerikos. Mielas snukutis, drėgna nosytė, pūkuota uodega ir stačios ausytės sukuria nekalto padarėlio įvaizdį, tačiau įsibrovęs į Lietuvos teritoriją jis jau kelia didelių bėdų. Paprastųjų meškėnų aptikta Šilutės, Rokiškio, Varėnos ir Kazlų Rūdos rajonuose, tačiau labiausiai šie gyvūnai pamėgo Kuršių neriją. Ypač didelę žalą paprastieji meškėnai daro varliagyviams ir paukščiams. Jie labai greitai prisitaiko prie aplinkos, medžioja ir sausumoje, ir vandenyje, geba lipti į medžius, todėl sudaro itin didelę konkurenciją dėl maisto vietinėms rūšims bei lengvai sunaikina paukščių kiaušinius, jauniklius, varliagyvius.

Paprastasis meškėnas. Scanpix nuotr.

Paprastieji meškėnai perneša daugiau nei dešimtis gyvūnams ir žmonėms pavojingų ligų – nuo tuberkuliozės bei encefalito iki pasiutligės. Siekiant pristabdytipaprastųjų meškėnų populiacijos plitimą, šiuos gyvūnus leidžiama medžioti ištisus metus. Rūšis natūraliai plinta iš pietrytinių valstybiųkaimynių, todėl reikalinga ir visuomenės pagalba – pamačius paprastąjį meškėn gamtoje informuoti atsakingas institucijas.

Pasak zoologės Kamilės Vijeikienės, dažnas net nesusimąsto, kokią žalą aplinkai ir pačiam žmogui daro invaziniai gyvūnai. Nematome, kokios išlikimo kovos vyksta gamtoje: ežeruose, upėse, miškuose ar pievose. Įsigalėdami čia svetimžemiai išstumia vietines rūšys, naikina jų įvairovę ir laimi svarbią kovą dėl teritorijos ir maisto.Tarkime, Šiaurės Amerikos meškėnai, patekę į Užkaukazę, praktiškai išnaikino visas mažąsias paukščių rūšis.Meškėnams lietuviškos žiemos nebaisios, nes jie pereina į dalinę žiemos miego stadiją– susiradę šiltą drevę bei sukaupę rudenį riebalų atsargų nesunkiai peržiemoja. Zoologė tikino, kad medžiotojai turėtų jausti pareigą sumedžioti Lietuvoje meškėną, nes ši invazinė rūšis kelia pavojų Lietuvos gamtai.

Gresia atsakomybė

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus specialistai pabrėžia, kad tiek į Lietuvos, tiek į ES invazinių rūšių sąrašus įtrauktų gyvūnų laikymas, veisimas, auginimas, dauginimas, naudojimas, mainymas, vežimas ar paleidimas į aplinką griežtai draudžiamas. Šie veiksmai gali užtraukti nemenkas baudas. Invazinių rūšių naikinimo, izoliavimo ar gausos reguliavimo priemonių nevykdymas fiziniam asmeniui gali užtraukti baudą nuo 30 iki 100 eurų, juridiniams asmenims – nuo 60 iki 200 eurų. Invazinių rūšių laikymas, auginimas, veisimas, dauginimas, mainymas bei įvežimas, išvežimas iš šalies ar vežimas nesilaikant numatytų reikalavimųžmogui gali kainuoti nuo 200 iki 400 eurų, o juridinių asmenims dar daugiau – nuo 300 iki 600 eurų. Dar didesnę finansinę atsakomybę gali užtraukti invazinių rūšių patiekimas rinkai, tyčinis paleidimas į aplinką ar tyčinė introdukcija pažeidžiant reikalavimus. Gyventojui tokie veiksmai galėtų užtraukti baudą nuo 300iki 500 eurų, o juridiniam asmeniui – 800 iki 1 500 eurų.

Mangutas. Scanpix nuotr.

 Gražuoliai nušluoja viską

Selemonas Paltanavičius, gamtininkas, aplinkosaugininkas

Ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų? Pirmiausia –būti sąmoningi ir suprasti, kad invazinės rūšys yra paties žmogaus sukeltaproblema. O štai šiuo klausimu, kai atsiranda problemų, mes daugiausia pasigendame tos pačios visuomenės iniciatyvos ir supratimo. Ir visuomet sulaukiame vienokio ar kitokio pasipriešinimo – kaip galima tokius mielus gyvūnus gaudyti? Tačiau išeities nėra, tokie gyvūnai neturėtų gyventi mūsų krašte,tai–ne žiaurumas ar nusistatymas prieš juos. Žinoma, nereikia dalyvauti reguliavimo procese,tuo rūpinasi specialistai, medžiotojai, žvejai, tačiau informuoti vietos miškininkus, aplinkosaugininkus ar medžiotojus, kad, tarkime, pasirodė meškėnas, būtina. Ir, žinoma, pačiam neplatinti tokių gyvūnų. Besigailintiesiems gražaus padarėlio galiu pasakyti, kad sužinoti, kuriame miškelyje yra meškėnų, labai paprasta– jei įžengęs į jį negirdi nė vieno giedančio paukščio, vadinasi,čia gyvena meškėnai, nes šie gražuoliai nušluoja viską.

Invaziniai gyvūnai

  1. Mangutas / Nyctereutes rocyonoides
  2. Kanadinė audinė / Mustela vison
  3. Ondatra / Ondatra zibethica
  4. Paprastasis meškėnas / Procyon lotor
  5. Pilkoji žiurkė / Rattus norvegicus
  6. Kanadinė berniklė / Branta Canadensis
  7. Amerikinis balinis vėžlys / Chrysemys picta
  8. Raudonausis vėžlys / Trachemys scripta elegans
  9. Nuodėgulinis grundalas / Perccottus glenii
  10. Juodažiotis grundalas / Neogobius melanostomus
  11. Rainuotasis vėžys / Orconectes limosus
  12. Žymėtasis vėžys / Pacifastacus leniusculus
  13. Apželtkojis krabas / Eriocheir sinensis
  14. Pietinė vijasraigė / Potamopyrgus antipodarum
  15. Luzitaninis arionas / Arion lusitanicus
  16. Dreisena / Dreissena polymorpha
  17. Jūrų gilė / Balanus improvises
  18. Kietašarvė šoniplauka / Pontogammarus robustoides
  19. Ežerinė mizidė / Paramysis lacustris
  20. Spygliuotoji vandens blusa / Cercopagis pengoi

 

 

Rekomenduojami video