Bendrovės nuotr.

Gruodis – vienas iš ramiausių mėnesių sodininkams ir daržininkams. Derlius jau aruoduose, sodas paruoštas žiemai, teliko smulkmenos, bet ir jos pakankamai svarbios.

Apsauga nuo graužikų

Nors paprastai gruodžio mėnesį žiema Lietuvą retokai aplanko, tačiau šiomis dienomis paspaudęs šaltukas primena, kad būtina saugoti sodus nuo kiškių, pelių ir pelėnų. Kiškiai dažniausia apgraužia obelų sodinukus arba, susikaupus daugiau sniego, jaunas obelų šakas. Norėdami apsisaugoti nuo kiškių, pasibaigus derliaus nuėmimo sezonui patikrinkite sodo tvorą, ar ji neskylėta, ar nėra atsiradusių tarpų tarp tvoros ir žemės. Kiškiai pralenda net ir per visai nedidelį tarpą tvoroje ir jaunus sodinukus gali apgraužti nebūtinai žiemą, bet ir rudenį ar anksti pavasarį. Jeigu jūsų sodas neaptvertas, jaunus medelius reikia aprišti specialiu tinklu, eglišakėmis ar kitais aprišalais. Kai kurie sodininkai jaunus medelius riša šiaudais, tačiau juose gali įsiveisti pelių. Aprišdami jaunų medelių kamienus apsaugosite juos ne tik nuo kiškių, bet ir nuo šalčių.

Pelėms – nuodai

Pelės ir pelėnai sode gali pridaryti netgi daug daugiau žalos negu kiškiai. Smulkūs graužikai nugraužia ne tik jaunų sodinukų žievę, bet ir urvais prasirausia iki vaismedžių šaknų ir jas taip pat nugraužia. Šie graužikai – ne kiškiai, sodinukų nuo jų neapriši, todėl patikimiausia naikinimo priemonė yra nuodai. Nuodai parduodami masalo pavidalu ir turėtų būti išdėliojami graužikų urvuose arba masalo dėžutėse. Masalo dėžutės yra saugios, jas naudoti yra labai patogu. Specialūs užraktai neleidžia prie masalo prieiti augintiniams ar laukiniams gyvūnams, o jose patalpintas masalas bus prieinamas tik graužikams. Masalą išdėliokite spalio – lapkričio mėnesį, tačiau gruodžio mėnesį bent du – tris kartus patikrinkite nuodų išdėliojimo vietas, ir, reikalui esant, papildykite. Atlikdami šį darbą mūvėkite specialias pirštines, nes dėliojant masalą rankomis, jis įgauna žmogaus kvapą. Susilaikykite nuo nuodijimo jei aplink yra plėšrių laukinių ar naminių gyvūnų. Kiaunės, katės pagauna apsinuodijusią ir koordinaciją praradusią pelę ir ją suėdusios gali apsinuodyti pačios. Be to, pasnigus reikėtų sumindyti sniegą aplink sodinukų kamienus, o ypač – po atodrėkio. Sukietėjęs sniegas taip pat saugos vaismedžių šaknis nuo pelių.

Atsikratome mumijų

Pats laikas apžiūrėti savo sodą ir patikrinti, ar ant vaismedžių nėra likusių sudžiūvusių vaisių (mumijų), kuriuos būtina pašalinti ir sunaikinti. Jeigu to neatliksite, pasmerksite savo sodą ligų infekcijai, ypač moniliozei.

Moniliozė – labai pavojinga liga, todėl nesiimant profilaktinių ir gydymo priemonių, sandėliuose ir soduose supūva labai daug vaisių. Šia liga gali sirgti visi kaulavaisiai ir sėklavaisiai (obelys, kriaušės, slyvos, svarainiai, vyšnios, abrikosai). Ligos paveikti vaisiai pūva, mumifikuojasi ir dažnai lieka kaboti ant šakų ilgą laiką. Juose žiemoja šią ligą sukeliančios sporos. Todėl visus ant medžių kabančius vaisius pašalinkite ir sudeginkite.

Jeigu ant vaismedžių yra likusių kaboti lapų, juos taip pat pašalinkite ir sunaikinkite, nes juose dažniausiai žiemoja vikšrų lizdai. Kiekviename žiemoti ant medžio paliktame lape gali slėptis gudobelinio baltuko vikšrai. Paliktuose ant vaismedžių lapuose taip pat žiemoja ir auksauodegių verpikų vikšrai, tik jų lizdai yra šiek tiek didesni negu gudobelinio baltuko vikšrai. Jie susideda iš keleto voratinkliais apvyniotų lapų ir dažniausiai būna jaunų ūglių viršūnėse. Vikšrų lizdus būtina sunaikinti, geriausiai sudeginti, nes cheminiais preparatais kenkėjų lizdų sunaikinti neįmanoma.

Balinimas ir genėjimas

Visi žino, kad vaismedžių kamienus reikia balinti, tačiau sodininkai dažnai tai daro pavasarį, nors šį darbą reikėtų atlikti rudenį ar žiemos pradžioje. Vaismedžių balinimas apsaugo nuo saulės nudeginimo ir šalčio poveikio, nuo ko daugiausia sodai nukenčia saulėtais ir šaltais vasario – kovo mėnesiais. Gruodžio mėnesį dar galima balinti vaismedžių kamienus, jei to nespėjote padaryti anksčiau. Tik stenkitės tai atlikti tada, kai oras yra palankus šiam darbui. Prieš balinant nuo medelių kamienų reikia nuvalyti žievių atplaišas ir samanas.

Gruodžio mėnesį, kol nėra sniego, pats laikas pasirūpinti vaiskrūmių genėjimu – sutaupysite laiko pavasarį. Norint, kad serbentai ir agrastai nuolat ir gausiai derėtų, kad nesuprastėtų uogų kokybė, būtina kiekvienais metais juos atnaujinti pašalinant senus stiebus. Ant senų stiebų menkiau dera uogos ir jos būna prastesnės kokybės, todėl pasenusius serbentų ar agrastų stiebus reikia išpjauti. Dažniausiai seni stiebai auga viduryje. Norint, kad krūmas išlaikytų savo formą, likusius jaunus ūglius palenkite į kelmo vidurį ir suriškite.

Ruošiame skiepūglius

Gruodžio mėnesį pats laikas imtis aktyvių veiksmų: dideliu sodininkų galvos skausmu tapusius kurklius naikinti šviežio mėšlo krūvose. Atšalus orams iškratykite ir plonai paskleiskite mėšlą ant dirvos. Kurkliai nebesugebės įsirausti į sušalusią dirvą ir patys sušals. Gruodžio mėnesį jau pats metas pradėti ruoštis pavasariniam vaismedžių skiepijimui ir prisipjauti skiepūglių. Pjaudami ūglius atminkite, kad ūgliai turi būti ne tik žinomų veislių, bet ir sveiki bei ne trumpesni kaip 25–30 cm. Skiepūglius geriausia pjauti nuo viršutinių ir pietų pusėje augusių šakų. Jeigu numatote paskiepyti tik kelis vaismedžius, tai skiepūgliai gali būti ženklinami kiekvienas atskirai, tačiau jei ruošiatės paskiepyti didesnį kiekį vaismedžių – skiepūglius reikėtų rišti saujelėmis, o kad nesusimaišytų veislės, saujeles pažymėkite etiketėmis, užrašydami skiepūglių duomenis. Taip paruoštas saujeles reikėtų laikyti drėgname rūsyje, tačiau jie gali būti laikomi ir supiltose durpėse ar net smėlyje bei sniege.

Dengiame augalus

Nors pas mus auginami vaismedžiai yra pakankamai atsparūs ir prisitaikę prie gamtinių sąlygų, ir jie gali nukentėti nuo žiemos šaltuko. Vaismedžių mediena ištveria net iki –37,2 ºC šaltį, tačiau šaknys – tik nuo –7 ºC iki –15 ºC šaltį. Ypač jautrios žemaūgių vaismedžių šaknys. Į pašalimą jautriau reaguoja vėliau rudenį pasodinti medeliai, nes dažniausiai jie nespėja įsišaknyti. Jautriausi yra kaulavaisiai – slyvos, abrikosai, persikai, todėl tokius medelius patartina sodinti pavasarį. Jei savo sode auginate abrikosų ar persikų vaismedžius, kai dirvos paviršius bus pilnai įšalęs, ant jų šaknų uždėkite eglišakių, taip pat galima užpilti pjuvenų, medžio drožlių ar durpių. Tokiu pat būdu galite apsaugoti ir kitų vaismedžių šaknis. Jei temperatūra nukrenta iki –15 °C ar net –20 °C ir laikosi ilgiau, rekomenduojama aprišti persikų ir abrikosų kamienus eglišakėmis. Taip šie vaismedžiai bus garantuotai apsaugoti nuo šalčio.

Labai daug žalos mūsų sodams padaro besniegės žiemos. Jei gruodžio mėnesį pradeda šalti, o sniego nėra, reikia lengvai pridengti braškių lysves. Jos gali būti dengiamos šiaudais, durpėmis ar eglišakėmis. Pirmiausia pridenkite šiemet pasodintą arba aukštesnėje vietoje esantį braškyną. Braškės besniegę žiemą esant –10 ºC šalčiui pašąla, o kai temperatūra nukrinta iki –15 ºC – žūva.

Inventorius

Žiema leidžia atsipalaiduoti nuo kasdienio darbo sode ir darže, tačiau rūpestingas šeimininkas turi peržiūrėti visą sodininkystės-daržininkystės inventorių. Gruodžio mėnesį tikrai nebesinaudosite sodo ir daržo darbo įrankiais, todėl gerai nuvalykite nuo jų žemių likučius, sutepkite tepalu, reikalui esant suremontuokite ir padėkite į sandėliuką žiemoti. Sutepti reikia kasamąsias šakių, kastuvų, grėblių, kauptukų ir kitų įrankių dalis. Taip juos apsaugosite nuo korozijos ir prailginsite jų tarnavimo laiką.

Nepamirškite užsukti į rūsį, kur laikomi vaisiai ir daržovės. Peržiūrėkite, ar nėra pažeistų puvinio, kuo dažniau išrinkite pradėjusius pūti, kad neužkrėstų likusių. O kadangi laisvo laiko dabar turite daugiau, domėkitės naujovėmis, kad kasdieninė veikla sode nebūtų varginanti, bet teiktų džiaugsmą jums ir jūsų artimiesiems.

 

Petras Klimas