Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Grybautoją nustebino baravykų anomalija: tokius rado pirmą kartą gyvenime

Šiemet grybautojai džiaugiasi ne tik įspūdingu kiekiu gėrybių, bet ir dalijasi aptikę dar nematyto grybo nuotraukomis. Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Aistė su mumis pasidalijo tėčio rastais baravykais. Pasak jos, kone visą gyvenimą grybaujantis vyras tokius grybus matė pirmą kartą. Gamtininkas Almantas Kulbis rastus grybus priskiria vadinamosioms grybų anomalijoms.

Neįprastus grybus vyras rado Švenčionių rajone, gimtojo Kasčiukų kaimo miškuose. Aistė pasakoja, kad ten tėtis grybauja nuo vaikystės, o didžiausią aistrą grybavimui pajuto prieš septynerius metus. „Tėtis grybauja nuo vaikystės, o dar labiau tuo susidomėjo prieš septynerius metus, kai jam sukako penkiasdešimt. Kadangi turi daugiau laisvo laiko, vaikai užauginti, darbų mažiau“, – pasakoja Aistė. „Jam tai poilsis. Net po darbo lekia grybauti. Kai yra grybų sezonas, į mišką eina kasdien“, – priduria ji.

Asmeninio archyvo nuotr.

Renka tik baravykus

Moters teigimu, tėtis Rimvydas grybaudamas renka tik baravykus. Todėl radęs nematytus grybus iškart suprato, kad tai – baravykai. „Tėtis grybauja jau daug metų ir visada renka tik baravykus. Tai jis jau iš tolo mato, kur yra baravykai.

Nesumaišytų jų su niekuo. Paskutinį kartą parsinešė apie aštuoniasdešimt baravykų, tarp kurių buvo ir šie nematyti“, – pasakoja Aistė. Šiuos Rimvydo rastus baravykus gamtininkas Almantas Kulbis priskiria vadinamosioms grybų anomalijoms. Pasak jo, sunku nustatyti tikslią priežastį, dėl kurios baravykai užaugo tokios keistos formos.

„Sunku pasakyti, kodėl šiuo atveju grybas turi daug kotų ir vieną kepurėlę. Tačiau grybų anomalijų priežasčių gali būti kelios. Keistą grybų augimą gali sukelti įvairūs virusiniai susirgimai ir bakterijos. Pakitimus taip pat sukelia įvairūs kenkėjai, apsigyvenę grybuose. Taip pat grybai būna nestandartinės išvaizdos, kai augdami sutinka kokią nors kliūtį: medžio šakelę, akmenį, kietesnį dirvožemį“, – pasakoja A. Kulbis.

Valgyti saugu Tačiau gamtininkas ramina – tokie grybai nėra nuodingi. Juos valgyti saugu, tik svarbu atkreipti dėmesį, ar jie nepasidengę pelėsiu. „Tie grybai yra valgomi. Tačiau reiktų sunerimti, jeigu randamas, pavyzdžiui, lepšis ar kitas šios grupės grybas, pasidengęs ryškiai geltona apnaša. Tai yra auksiškasis pelėsis. Jis yra nevalgomas, tokių grybų rinkti nereikėtų. Prie anomalijų taip pat priskiriamos neįprastos grybų spalvos.

Pavyzdžiui, neturintys pigmentų grybai. Įsivaizduokime mums įprastą, spalvingą ūmėdę ar baravyką, bet visiškai baltą, neturintį pigmentų. Tokių grybų taip pat pasitaiko, bet retai. Grybai yra labai įvairūs organizmai, jų formų įvairovė neišsemiama. Kiekvienas išėjęs pagrybauti nors kelias valandas, tikrai kokią nors keistenybę gali parsinešti krepšyje“, – sako A. Kulbis. Vienas kąsnis gali būti mirtinas Gamtininkas įspėja, kad einant grybauti labai svarbu mokėti atpažinti nuodingus grybus. Kai kurių paragavus – nepadėtų ir gydytojas.

„Patys pavojingiausi grybai yra žalsvoji ir smailiakepurė musmirės. Labai svarbu, kad jų požymius įsidėmėtų net maži vaikai. Šie grybai klastingi, nes apsinuodijęs žmogus po kažkiek laiko pajaučia pagerėjimą, galvoja, kad pasveiko. Net nedidelis kiekis šių grybų žmogaus sveikatai yra mirtinas“, – pabrėžia gamtininkas.

Rekomenduojami video