Asmeninio archyvo nuotr.

Prieš porą metų ligoninėje atsidūrusi vilnietė Rita Karčiauskienė iš palatos kaimynės, tremtį Sibire iškentusios senolės, sužinojo, kad uogienes galima gaminti ir iš pušų kankorėžių. 56-erių moteris vienintelė Lietuvoje siūlo paragauti tokio gurmaniško skonio produkto.

Idėja kilo po pokalbio su 90-mete

Pirmą kartą apie pušų kankorėžių uogienę moteris išgirdo iš senolės, kuri kartu su ja gulėjo vienoje ligoninės palatoje. Pokalbis apie tai pasisuko visai netikėtai, kai Rita paklausė, kuo ji gydėsi, kai buvo ištremta į Sibirą.

„Tuomet ji man pradėjo pasakoti apie tai, koks vertingas medis yra pušis. Daugelyje pasaulio šalių iš pušų kankorėžių yra gaminama uogienė, o mes maistą, kuris gali būti ir vaistas, mindome po kojomis. Taigi taip 90 metų moteris man pakišo mintį ir juokais jai pasakiau: „Juk aš galiu gaminti.“ Man turbūt Dievas tą močiutę atsiuntė. Ji labai įkvėpė“, – portalui LRT.lt sakė Rita.

Po lemtingo susitikimo pašnekovė su vyru nusprendė pušų kankorėžių uogienę pradėti gaminti sau. Daug informacijos apie gamybą ir uogienės išskirtinumą moteris rado internete.

„Tuomet dar pasikonsultavau su maisto technologais, iš kurių gavau palaiminimą ir patvirtinimą, kad Lietuvoje tokios produkcijos niekas negamina. Dėl to labai apsidžiaugiau“, – kalbėjo Rita.

Ji uogienę gamina tik iš pušų kankorėžių, kuriuos renka pavasarį. Svarbu, kad jie būtų patys pirmieji, vos 1–3 cm ilgio, dar žali ir minkšti. Kad gautų tokio lobio, moteriai teko pabendrauti ir su urėdais.

„Pasiskambinau į urėdiją ir išsiaiškinau, ar galima tuos kankorėžius skinti, ar gamtai nedarau žalos. Tokius dalykus būtina žinoti. Jie man pasakė, kad viskas yra gerai, tik svarbu juos renkant nelaužyti pušų šakų. Taigi iš draugų išsinuomojome mišką, kur yra pušų, ir pradėjome rinkti kankorėžius“, – paaiškino Rita.

Moteris gamina ne tik pušų kankorėžių uogienę, bet ir pušų spyglių sirupą, kuriuo galima gardinti košes, varškę. Uogienę ji kartais paskanina kedro riešutais, imbieru. Anot pašnekovės, ją galima naudoti tortų, pyragų gamybai, vieno kąsnio sumuštiniams – kur tik leidžia fantazija.

Bando išgauti paslaptį

Pasak pašnekovės, pasigaminti pušų kankorėžių uogienę nėra paprasta, todėl jai pradžioje teko eiti bandymų keliu.

„Visi galvoja, kad ją galima pagaminti per dieną. Taip tikrai nėra. Juk čia ne uogos, kurias pakanka užpilti cukrumi, palaikyti keletą valandų ir virti. Reikia kiekvieną kankorėžį apčiupinėti, nuvalyti ir t. t. Pušų kankorėžių uogienei gaminti reikia trijų dienų“, – atviravo Rita.

35 metus virėja dirbusi moteris šiandien neįprasto skonio uogienę verda ne tik sau ar draugams, bet nori, kad jos paragautų kuo daugiau žmonių.

„Noriu, kad žmonės atrastų naujų skonių, o ne žinotų tik tai, ką galima įsigyti parduotuvėje. Kadangi jiems tai yra nauja, pirmiausia žmonės šios produkcijos nusiperka paragauti. Man svarbiausia ne parduoti, o kad žmonės domėtųsi. Kiekvienas turi nuspręsti, ar jam to reikia, ar naudinga“, – pabrėžė moteris.

Ji sustoti neketina ir toliau ieško būdų, kaip išnaudoti lietuviškas gamtos gėrybes. Neseniai Rita pradėjo virti kiaulpienių sirupą.

Pašnekovė neslepia, kad atsiranda pažįstamų moterų, kurios bando išgauti paslaptį, kaip namuose pasigaminti pušų kankorėžių uogienę.

„Žinau, kad yra, kurios pabandė pasigaminti, tačiau joms nepavyko. Žmonės turbūt įsivaizduoja, kad pakaks prisirinkti kankorėžių ir užpilti juos cukrumi. Kai manęs paprašo pasakyti receptą, tai aš jiems pasakau tokį: didelis noras, meilė ir pastangos. Kiek mes turime miškų, laukų, kur auga tiek gėrybių. Mylėkime savo kraštą“, – optimizmo nestokoja Rita.

Jos galvoje sukasi įvairių minčių, kaip uogienių skonį paversti netikėtu. Pavyzdžiui, kaip pušų spyglių sirupą sumaišyti su svarainiais ar geltonžiedės sedulos uogomis. Taigi laukime, kuo dar tautiečius nustebins Rita.

 

Audinga Satkūnaitė