Anksčiau už pirmosiomis vasaros uogomis laikomas žemuoges ir braškes Lietuvoje sunoksta melsvauogių sausmedžių vaisiai. Deja, dėl šalto šių metų pavasario uogos sirpsta keliomis savaitėmis vėliau.

Melsvauogis sausmedis

Sausmedis (Lonicera L.) priklauso Caprifoliaceae Juss. šeimai. Tai Šiaurės pusrutulyje paplitę krūmai ir vijokliai, dauguma – lapus metantys augalai, nors yra ir visžalių. Gentį sudaro per 180 rūšių, Lietuvoje savaime auga viena rūšis – paprastasis sausmedis (L. xylosteum L.), rudenį pasipuošiantis raudonais vaisiais. Vizualiai labai paprasta atskirti grupę sausmedžių tamsiai mėlynais vaisiais. Pastarosios grupės atstovas yra melsvauogis sausmedis (L. caerulea L.). Jo paplitimo arealas pagal Catalogue of Life (http://www.catalogueoflife.org/) yra: Albanija, Austrija, Bulgarija, Čekija, Slovakija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Šveicarija, Ispanija, Italija, Rumunija, Europinės Rusijos Š/V/C dalys, Baltijos valstybės, Ukraina, Kaukazas, Vakarų Sibiras, Centrinė Azija, Švedija, Norvegija (introdukuotas), JAV (Kalifornija, Aidahas, Montana, Nevada, Oregonas, Vašingtonas, Vajomingas), Kanada (Alberta, Britų Kolumbija). Auga kalnuose, lapuočių ir mišriuose miškuose, pamiškėse, miškų aikštelėse, upių ir kalnų šlaituose. Geriausiai auga drėgnose, tačiau neutraliose ar kiek rūgštokose dirvose.

Asmeninio archyvo nuotr.

Gerinamos veislės

Arčiausiai Lietuvos savaime augančius šios rūšies augalus galima pamatyti keliose vietose Latvijoje (ten jis yra retas ir saugomas). Vidurūšinė taksonomija nėra nusistovėjusi ir daugelį metų yra tyrinėjimų ir diskusijų objektas. Pagal Catalogue of Life (http://www.catalogueoflife.org/) skiriami tokie vidurūšiniai taksonai: Lonicera caerulea subsp. altaica (Pall.) Gladkova; Lonicera caerulea subsp. baltica (Pojark.) N.N. Tzvelev; Lonicera caerulea subsp. caerulea; Lonicera caerulea subsp. edulis (Turcz. ex Herder) Hultén; Lonicera caerulea subsp. pallasii (Ledeb.) Browicz; Lonicera caerulea subsp. stenantha (Pojark.) Hultén ex A.K. Skvortsov; Lonicera caerulea subsp. subarctica (Pojark.) Sennikov; Lonicera caerulea var. cauriana (Fern.) Boivin; Lonicera caerulea var. venulosa (Maxim.) Rehder. Išskirtinis šios rūšies požymis – tamsiai mėlynos spalvos vaisiai, dažniausiai kartūs. Nuo senų laikų yra vykdoma atranka, todėl dabar išvesta daug veislių, pasižyminčių geru skoniu ir neturinčių kartaus prieskonio.

Pagrindiniai selekcijos centrai yra Japonijoje, Kanadoje, Rusijoje – Sankt Peterburge, Altajuje, Tolimuosiuose Rytuose, kur sausmedžių selekcija prasidėjo XX a. viduryje. Pastaraisiais metais labai intensyviai selekcija užsiimama mūsų kaimynėje Lenkijoje, ten jau sodinamos ir pramoninės sausmedžių plantacijos. Selekcininkai stengiasi pagerinti vaisių skonį, nes kai kurie yra kartoki, sumažinti jų byrėjimą. Tad neseniai išvestų veislių vaisiai stambesni, saldesni, nebyra. Dabar jau yra veislių, skirtų pramoniniam auginimui ir mechanizuotam vaisių rinkimui, tad tokioms veislėms keliami specifiniai reikalavimai, kai kada ir uogų skonio sąskaita.

Lietuvoje įvairias melsvauogio sausmedžio veisles augina mokslo įstaigos, medelynai, privatūs augintojai. Ankstyvųjų sausmedžių vaisiai sunoksta apie mėnesį anksčiau negu vėlyvųjų.

50 veislių

Vilniaus universiteo botanikos sode introdukuoti sausmedžiai auginami pomologinėse ir dendrologinėse kolekcijose. Auginama 51 veislė ir 43 genetinės linijos.

Lietuvoje auginamų sausmedžių aukštis įvairuoja nuo 0,7 iki 2 m, stiebų žievė ruda, supleišėjusi, lapai 4–10 cm ilgumo. Žiedai dvilyčiai, geltoni ar žalsvai gelsvi. Žydi balandžio–gegužės mėn., žiedus lanko kamanės ir bitės.

Sausmedžių vaisius – melsva, gana įvairios formos 1,5–3 cm ilgio uoga, skoniu primenanti vaivorus. Prinokusios uogos nukrinta ant žemės. Krūmelis sunokina apie 2 kg. vaisių.

Nokstančias uogas labai mėgsta varnėnai ir strazdai, tad reikėtų pasirūpinti tinklu nuo paukščių ir krūmus pridengti.

Ir maistui, ir vaistui

Sunokusiose uogose yra 12–19 proc. sausųjų medžiagų, iš jų – iki 13 proc. cukrų, 1,7–3,1 proc. rūgščių, 1,4–1,6 proc. pektinų, 0,6–1,9 proc. rauginių ir dažinių medžiagų. Vitamino C – 40–100 mg 100 g. Taip pat sausmedžių uogose yra vitaminų B1, B2, B9, provitamino A, biologiškai aktyvių polifenolių: laisvų katechinų, rutino, chlorogeninės rūgšties (iš viso 700–1 200 mg 100 g). Gausu mikroelemenų: geležies, jodo, mangano, natrio, kalio, kalcio, jodo, aliuminio, silicio, vario. Dėl cukraus ir palyginti mažo rūgštingumo uogos yra saldaus, saldžiarūgščio skonio, o dėl sudėtinių citrinų bei obuolių rūgščių – malonaus aromato.

Uogos valgomos šviežios kaip desertas, džiovinamos, šaldomos, verdama uogienė, daromi džemai, kompotai, kisieliai, net spaudžiamos sultys. Sausmedžių uogos pradedamos vartoti birželį ir yra vertinamos kaip svarbus vitaminų šaltinis. Jos labai tinkamos dietinei bei gydomajai mitybai. Liaudies medicinoje vartojami lapai, žiedai ir stiebai. Melsvauogio sausmedžio uogienė laikomi gerais temperatūrą mažinančiais vaistais, ypač tinka pagyvenusiems žmonėms nuo kraujospūdžio ar skaudant galvai.

Sausų lapų nuoviras varo šlapimą ir laikomas vienu geriausių vaistų nuo vandenės.

Sausmedis veikia ir antiseptiškai, jo lapų nuoviru skalaujama gerklė, dantenos.

Dauginimo subtilybės

Sausmedžius galima dauginti įvairiai: sėklomis, atlankomis, žaliais auginiais. Sėklos sėjamos birželio mėnesį. Jas reikia tik lengvai užsijoti smėliu ir uždengti plėvele, kad neišgaruotų drėgmė. Sudygsta maždaug po trijų savaičių ir iki rudens užauga iki 3–4 cm. Žiemoja po sniegu. Galima sėklas sėti ir rudenį, tada sudygs kitą pavasarį.

Sausmedžiai lengvai dauginasi ir žaliais 10–15 cm ilgio auginiais. Dirbtinio rūko kameroje įsišaknyja beveik visi auginiai. Ūgliai tinka dauginimui maždaug tuo metu, kai pradeda mėlynuoti uogos, t. y. daug anksčiau negu kitų augalų. Galima kiekvieną auginį sodinti į atskirą mažutį vazonėlį, juos patogu išnešti žiemoti į lauką, o pavasarį vėl įnešti į šiltnamį. Auginius galima sodinti ir kas 30–40 cm lysvėje, kol įsišaknys pridengti, žiemą nudengti, o pavasarį vėl pridengti. Jei auginius sukišite tankiai vieną prie kito, o kitą pavasarį persodinsite, jie kurį laiką neaugs, nes persodinimo nemėgsta.

Lietuvoje pasitaiko ir labai gerų, ir menkaverčių augalų. Geriausia imti ūglius nuo atrinkto, patikusio krūmo ir pasidauginti žaliais auginiais. Sėklomis dauginami augalai dažnai skiriasi nuo motininio augalo.

Sausmedžius patogiau sodinti ar persodinti rudenį, nes pavasarį jie labai anksti išsprogsta. Būtina sodinti 2–3 krūmus 1–1,5 m atstumu vieną nuo kito, kad gerai apsidulkintų ir kasmet duotų derlių.

Sausmedžiai mėgsta saulėtą vietą, derlingą, drėgną, bet neužmirkusį, kiek rūgštoką ar neutralų dirvožemį. Auga lėtai, derėti pradeda trečiais ketvirtais metais. Žiedus krauna ant praėjusių metų ūglių, todėl jų trumpinti negalima.

Galima atnaujinti

Krūmai gerai dera iki 20–25 metų, yra atsparūs ligoms. Senus galima atnaujinti: ankstyvą pavasarį krūmus reikia nupjauti, paliekant nuo žemės 30–40 cm ilgio stiebus. Tokie kelmai atžels, tiesa, rudenį tankiai sužėlusią kupetą reikia išretinti paliekant 5–7 stiebus. Kitais ar dar kitais metais krūmai pradės derėti.

Kiekviena šeimininkė turi savų receptų, kaip paruošti sausmedžių atsargų žiemai, bet smagiausia šiomis uogomis smaguriauti tiesiai nuo krūmo.

Dr. Silva Žilinskaitė, VU botanikos sodo mokslo darbuotoja

Atsargos žiemai

Lengviausia – šaldyti

Kilogramą perrinktų sausmedžių uogų sutrinkite su 0,5 kg cukraus, sudėkite į šaldyti skirtą indą ir užšaldykite.

Virta sausmedžių uogienė

Kilogramą perrinktų sausmedžių uogų užpilkite 1,2 kg cukraus, palaikykite per naktį vėsioje vietoje. Virkite 2–3 etapais: užvirkite ir palikite 10 min., tada vėl virkite. Supilkite į sterilizuotus stiklainius ir laikykite vėsiai.

Žalių sausmedžių uogienė

Kilogramą ką tik surinktų sausmedžių uogų sumalkite, užpilkite 1,6 kg cukraus ir gerai išmaišykite. Supilkite į sterilizuotus stiklainius ir laikykite šaldytuve.