Rubrika

Jei susirgo daigas

Daržas ant palangės gali tapti ir smagia pramoga, ir galvos skausmu, ypač jei susiduriama su sėjinukų ligomis. Taigi, kokie tie daigų negalių simptomai ir kaip su jais kovoti?

Daigų ligos

Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad augalai pradeda vysti, kai nespėjama laiku jų nudengti. Augalams kenkia ir drėgmės perteklius. Tuomet juos užpuola grybelis ir daigai gali nunykti. Todėl laistykite daug rečiau ir sukurkite augalams tinkamą mikroklimatą (palanki temperatūra– 18–20 laipsnių šilumos, drėgmė – 60–70 proc.).

Šaknų puvinys– labai rimta grybelinė liga. Per labai trumpą laiką ji gali sunaikinti visus daigus. Simptomai: skilčialapiai geltonuoja, tampa blyškūs, ant šaknies kaklelio susiformuoja rusvos apnašos, stiebas juoduoja, pradeda pūti ir išplonėja. Prie pagrindo atsiranda įsmauga, atskirianti pažeistą dalį nuo sveikos.

Ligos sukėlėjus galima parsinešti su dirvožemiu ar sėklomis. Šią ligą provokuoja ne laiku atliekamas pikavimas, prastas apšvietimas, didelė drėgmė ir aukšta oro temperatūra, labai tankus sėjimas bei didelis dirvožemio rūgštingumas.

Norėdami apsisaugoti nuo šaknų puvinio,pirmiausia pašalinkite susirgusius augalus kartu su žemės grumstu, į jų vietą priberkite durpių. Nepažeistus sėjinukus laistykite šiltu vandeniu, reguliariai dezinfekuokite gruntą, naudodami preparatus „Fundazol“ ir kt.

Juodoji kojelė (diegavirtė) – viena iš pavojingiausių ir sunkiausiai išgydomų augalų ligų. Jeigu augalai užsikrečia juodąja kojele, paprastai miršta visi daigai. Šio proceso sustabdyti praktiškai neįmanoma.Simptomai: daigai išlėpsta, virš žemės esanti dalis suplonėja, pajuoduoja ir ilgainiui numiršta.Ši liga perduodama per užterštą dirvožemį, o aukšta temperatūra ir drėgmės perteklius – ją apsunkinantys veiksniai. Sėjinukai gali žūti per vieną dieną.

Nuo juodosios kojelės lengviau apsisaugoti nei ją išgydyti. Prieš sėdami dezinfekuokite dirvožemį, sekite patalpos temperatūrą ir drėgmę, palaistę užberkite sauso smėlio ir dažniau purenkite žemę. Ligotus augalus laiku išraukite, į jų vietą priberkite medienos pelenų. Ant grunto paviršiaus užberkite 1–1,5 cm sluoksnį orkaitėje iškaitinto ir atvėsusio upės smėlio.

Augalų kenkėjai

O kaip kovoti su kenkėjais, kurių insekticidais ir kitais metodais, naudojamais lysvėse ir atvirame grunte, sunaikinti neįmanoma? Pabandykime išsiaiškinti. Baltasparniai– smulkūs vabzdžiai su sniego baltumo sparnais, kurie pažeidžia apatinę lapų dalį. Ji pasidengia lipniomis apnašomis.Pažeistus augalus reikia apipurkšti česnako užpilu: susmulkinkite dvi česnako skilteles, užpilkite vienu litru vandens, uždenkite ir leiskite parą pastovėti. Tada užpilą nukoškite ir juo tolygiai apipurkškite daigus. Taip pat padeda netoli daigų pakabinta lipni juostelė.

Daiginiai uodeliai atrodo kaip maži mašalai su permatomais sparneliais. Jų lervas taip pat lengva atskirti nuo kitų – tai balti kirminai su juoda galvute. Būtent jie daigams kenkia labiausiai, nes graužia augalo šaknis. Dirvožemį talpose su daigais užberkite sluoksnį smulkaus keramzito ar smėlio. Į tokį substratą suaugę vabzdžiai paprasčiausiai nededa kiaušinėlių. Ventiliacines groteles uždenkite smulkiu tinkleliu, kad vabzdžiai negalėtų patekti į patalpas iš lauko.

Aptikti ir nustatyti voratinklinę erkę, užpuolusią jūsų augalus, gana sudėtinga. Paprastai šio kenkėjo pėdsakus galima nustatyti pagal nedidelius juodus taškelius ant vidinio lapų paviršiaus, kurie po kurio laiko nugelsta. Taip pat voratinklinę erkę išduoda tankus ir lipnus voratinklis, susiformuojantis ant jaunų ūglių. Pats veiksmingiausias kovos metodas –voratinklines erkes nuplauti vandens srove. Šią procedūrą reikėtų kartoti kas 3–5 dienas, kol visiškai neliks kenkėjo pėdsakų. Be to, talpas su daigais reikėtų išdėlioti pakankamu atstumu viena nuo kitos, kad lapai nesiliestų ir erkės negalėtų persikelti ant kaimyninių augalų.

Jeigu lapai susisuka ir išblunka, greičiausiai jiems nepakanka maistinių medžiagų. Tačiau jeigu ant jų taip pat pastebėjote saldžias, lipnias išskyras, galite neabejoti – daigus užpuolė amarai. Kartą kas 5–7 dienas nupurkškite daigus skalbinių muilo tirpalu (25–30 g muilo vienam litrui vandens).

Apsaugoti daigus nuo ligų ir kenkėjų nėra taip paprasta – jauni ūgliai nėra tam atsparūs. Tačiau jeigu jums pavyks išsaugoti sveikus augalus iki jų persodinimo į šiltnamį ar atvirą gruntą, ten jie ūgtelės, sustiprės ir po kurio laiko nudžiugins geru derliumi.

Elena Matiukaitė