Paskutinis rudens darbas – paruošti tvenkinius žiemai. Natūralūs vandens telkiniai, kuriuose susiformavusi ekosistema, reikalauja mažiau rūpesčių, o dekoratyviniams būtina skirti daugiau dėmesio.

Trapi ekosistema

Ekologo Vytenio Rudzinsko teigimu, paprastai sodybose tinkamai įrengti ežeriukai ypatingos priežiūros nereikalauja. „Reikėtų atsiminti, kad telkiniuose susiformavusi ekosistema yra labai trapi, ją gali pražudyti žiema ar liūtis, kuri ypač dažna šiais metais“, – sakė jis.

Specialistas rekomendavo kiekvieną rudenį plotą aplink ežerėlį nušienauti, nupjauti virš vandens kyšančias nendres, surinkti augalines liekanas ir nunešti jas kuo toliau nuo tvenkinio ribų. „Atlikę šiuos darbus, galėsite būti ramūs, kad ežerėlyje per žiemą nesusikaups keli centimetrai dumblo“, – patikino V.Rudzinskas.

Scanpix nuotr.

Kuo didesnis ir gilesnis ežerėlis, tuo stabiliau veikia ekosistema. Vasarą jame vandens masė ne taip įšyla, o žiemos sąlygomis priedugnyje būna šilčiau, todėl žuvims daugiau galimybių išgyventi. Jei ežeriukai per seklūs, juose prisikaupia daug organinių medžiagų, žuvys po ledu paprasčiausiai uždūsta. „Jei tvenkiniai įrengti tinkamai, tokio pavojaus jų gyventojams nėra. Vandens telkinius užklojus storam ledui, būtina prakirsti eketes, įmesti vieną kitą nendrių ryšulį“, – patarė pašnekovas.

Pasak V.Rudzinsko, rudenį reikia nupjauti aplinkui esančius nudžiūvusius ir nužydėjusius augalus, išgriebti lapus. Pūvant į vandenį prikritusiems lapams ar nudžiūvusiems augalams, susidaro daug nešvarumų, atsiranda blogas vandens kvapas, vandenyje kaupiasi dumbliai. Prie tvenkinių dumblėjimo labai prisideda jame gyvenančios žuvys, tačiau šis procesas būdingesnis šiltajam metų laikui. Žiemą vandens telkiniuose auginamos žuvys maitinasi labai saikingai arba visai nesimaitina. „Žiemos periodu žuvų aktyvumas yra minimalus. Be to, jei jos buvo šiltuoju periodu tinkamai prižiūrimos, maitinamos, žuvys nekenks augalams“, – teigė ekologas.

Scanpix nuotr.

Maži tvenkinukai

Dauguma žmonių mėgsta gyvenamąją aplinką papuošti nedideliais dirbtiniais dekoratyviniais tvenkinukais. Dauguma jų turi specialia plėvele dengtą dugną. Pasak kraštovaizdžio architektės Svajūnės Lapkauskaitės, būtent rudenį reikia paisyti kelių svarbių taisyklių. „ Iš tvenkinio prieš žiemą reikia pašalinti organines liekanas, nes paliktos jos pūva ir užteršia vandenį, – sakė Svajūnė. – Tačiau jei žuvys paliekamos tvenkinyje žiemoti, jo valyti nereikia. Žuvys taip peržiemos geriau, nes galės įsirausti į nusėdusį dumblą.“

Architektės teigimu, mini tvenkiniuose vieni vandens augalai auginami tiesiai grunte, kiti – krepšiuose, todėl svarbu pasirūpinti, kad augalams nepakenktų įšalas. „Tvenkinys įšąla apie 40 cm. Tokiame gylyje augalų palikti negalima, nes jie nušals. Krepšiuose žiemojančius augalus būtina nuleisti giliau nei 1,5 metro, kur žiemą vanduo nesušąla, o pavasariui atėjus grąžinti atgal. Auginamus retesnius augalus, pavyzdžiui, kai kurių rūšių lelijas, būtina iškelti iš vandens nepažeidžiant šaknų, įdėti į indą su vandeniu iki kraštų ir laikyti vėsioje patalpoje. Geriausiai jas pirkti pasodintas į specialius indus-krepšius. Pasodintąsias tiesiai į gruntą, reikia ištraukti su šaknimis, įdėti į kibirą ir įnešti į rūsį. Lelijos labai bijo neigiamos temperatūros, jų gumbai iškart ištyžta, jei tik truputį pašąla. Patalpoje turėtų būti ne mažiau kaip 10 laipsnių šilumos“, – patarė S.Lapkauskaitė.

Scanpix nuotr.

Žiemai būtina tvenkinyje palikti augalus, prisotinančius vandenį deguonies. Šalia tvenkinio augančius medžius rekomenduojama uždengti tinklu, kad į vandenį neprikristų lapų. Jeigu krante auga pušys, jas reikia apkarpyti, kad spygliai neliestų vandens, nes jie yra labai rūgštūs ir pakeičia vandens kokybę. Nendres ir kitus pakrantės augalus reikia trumpai apkarpyti, kad virš vandens kyšotų vos keli centimetrai.

Su kitais dekoratyviniais augalais, kuriems neužtenka vandens telkinio gylio, pašnekovė patarė pasielgti paprastai: su vazonėliais įkasti juos į daržą ar į gėlyną, kad jie žiemotų žemėje. Tačiau telkiniuose veši ne tik įsišakniję, bet ir plūduriuojantys augalai. Vienu iš žinomiausių šios augalų grupės pavyzdžių galėtų būti dekoratyvinis plūduriuojantysis agaras, dar vadinamas vandens riešutu. Jis žiemoja gilesniuose vandens sluoksniuose. „Yra augalų, plaukiojančių paviršiuje ir gerai valančių vandenį, pavyzdžiui, vandens hiacintai ar salotinės pistijos. Jie ne tik gražūs, bet ir naudingi –jų šaknelės labai gerai išvalo vandenį. Kadangi jie labai bijo šalčio, perkami tik vienam sezonui“, – pasakojo kraštovaizdžio architektė.

Scanpix nuotr.

Žiemojimo taisyklės

Nedideli dekoratyviniai kiemo telkiniai žiemą paprastai užsitraukia ledu. Turintiesiems seklius betoninius tvenkinukus specialistai pataria dar prieš šalčius išleisti vandenį, antraip nuo ledo gali suskilinėti sienelės. Dekoratyviniai vandens telkiniai, įrengti naudojant hidroizoliacinę plėvelę ar plastikines talpyklas, nereikalauja sudėtingos priežiūros. „Į tvenkinuką, iš kurio vanduo neišleidžiamas, galima įmesti guminį vaikišką kamuolį ar didelį surištą gniužulą šieno, kad, atsiradus ledui, jis nepradėtų griauti tvenkinuko krantų, turėtų kur „vaikščioti“, – patarė S.Lapkauskaitė. Baseinų paruošimo žiemai darbai atliekami iki pirmųjų šalnų, tačiau patariama juos užbaigti, kol oro temperatūra nenukrito žemiau kaip +5 ºC.

Paliekant žiemoti baseiną su vandeniu, jo keisti nebūtina, svarbu nepamiršti išvalyti dugno, sienelių ir išrinkti šiukšlių. Turintiesiems baseinus su paviršinio vandens rinktuvais patariama nuleisti vandenį apie 20–30 cm žemiau įrenginio, kad ledas nesugadintų jo. Žiemą reikia stebėti vandens lygį, nes, esant gausiam kritulių kiekiui ir atodrėkiui, jis pakyla, tuomet susidaręs ledas gali pridaryti nemažai žalos. Jei vandens bus per mažai, gali kilti pavojus povandeniniams šviestuvams – ledas gali juos suskaldyti. Dažnai baseino filtravimo įranga sumontuojama lauke ar nešildomoje patalpoje, tuomet reikia nepamiršti pašalinti vandens iš filtro, siurblio ir šildytuvo. Prieš tai išdezinfekuoti filtrą specialiomis cheminėmis priemonėmis, kad žiemą jame neatsirastų mikroorganizmų, kurie smarkiai sumažina filtravimo efektyvumą, o kartu ir vandens kokybę. Baigus baseino konservavimo darbus, reikėtų jį uždengti, kad vanduo būtų apsaugotas nuo kritulių ir purvo. Būtina paruošti žiemai ir laistymo sistemas – iš jų išpūsti orą, kad šaltis nepridarytų žalos įrenginiams.

Scanpix nuotr.

Saugus augalų poilsis

Vandens rožes, lūgnes, lelijas ir kitus gėlavandenius augalus, bijančius šalčio, reikia sandėliuoti tamsesnėse patalpose, nuo 0 iki 5 C° temperatūroje. Stiebai nukerpami iki 5 cm atstumu nuo žemės vazonuose. Tada augalai sudedami į didelį indą. Jei jie auga pakrantėse, iškasti nereikia. Pakanka nukirpti iki 5 cm atstumu nuo grunto.

Žuvų žiema

Žuvis reikia išimti iš tvenkinuko, jei jis yra 0,80–1 m gylio. Lietuvoje geriausiai išgyvena margaspalvės karpinės žuvys – spalvoti karosai, kuojos, karpiai, taip pat auksiniai lynai, auksinės meknės (orfos), amūrai. Žuvims išsaugoti reikia turėti didelį indą, įdėti į jį keletą augalų, įjungti oro aeravimo įrenginį, kuris prisotins vandenį deguonies ir sumažins fosforo, chloro, geležies bei kitų nepalankių junginių išsiskyrimą. Jei vanduo patamsėja, jį reikia pakeisti. Patalpa turi būti vėsi (iki 10 °C) ir dieną apšviesta (geriausiai lauko šviesa). Žuvų maitinti nebūtina, jei temperatūra nuo 0 iki 10 C°, aktyvumas sumažėjęs ir maža erdvės.