Rodos – o kas čia tokio sudėtingo, savame sklype pasodinti kokį vaismedį ar krūmą. Tačiau nėra viskas taip jau paprasta. Siekiant nepažeisti įstatymų, bei ateityje išvengti nemalonių situacijų, primename pagrindines taisykles, kurios padės tinkamai rūpintis savo sklype augančiais stambiais augalai. Juo labiau – dabar puikus metas sodinti vaismedžius, spygliuočius, galbūt imtis genėjimo darbų.

Kokie atstumai?

Neretai pirmiausias klausimas, iškylantis nuosavo namo gyventojams užsiimant stambia sodininkyste – kokiu atstumu nuo kaimynų tvoros galima sodinti krūmus ir vaismedžius?

Medžių ir krūmų sodinimo atstumus nuo sklypo ribos reglamentuoja Statybos techninis reglamentas „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“.

Jame nurodomi atstumai, kurių reikia laikytis nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos. Štai sodinant įvairius krūmus ir gyvatvores reikia laikytis ne mažiau, kaip 1 metro atstumo nuo ribų, sodinant žemaūgius medžius, kurie išauga ne daugiau, kaip iki 3 metrų aukščio – mažiausiai 2 metrų atstumo.

Visus kitus medžius sodinti galima ne mažesniu, kaip 3 metrų atstumu nuo kaimynų sklypo ribos ar gatvės raudonosios linijos.

Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. aukščio.

Lendančios šakos ir šaknys

Ko gero didžioji dalis kaimyniškųjų nesutarimų ir prasideda nuo ribų peržengimo – tiesiogine prasme. Kaimyno krūmas šakomis laužo tvorą, medžio šakos meta šešėlį ant jūsų daržo, ar, pernokus vaisiams, iš savo pievos tenka rankioti teisiškai kaimynui priklausančius, pavyzdžiui, supuvusius obuolius.

Ką daryti tokiu atveju, kai kaimyno augalai peržengia ribas ir ima trukdyti jums?

Pagal Civilinio kodekso 4.42 straipsnį, žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo. Taigi savavališkai pjaustyti kaimyno augalijos negalite – prieš tai vis dėlto reikia bandyti užmegzti kontaktą, ir bandyti susitarti gražiuoju. Neįspėjus apie ketinimus apipjaustyti kaimyno medžio šakas, galite nukentėti pats.

Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad teisė pjaustyti kaimyno augaliją nesuteikiama žemės sklypo savininkui, jeigu kaimyniniame sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknys ir šakos, esančios jo žemės sklype, netrukdo naudoti žemės sklypą.

Kieno vaisiai?

Gera naujiena ta – jei į jūsų kiemą persisvėrusios gero vaismedžio šakos, ant tų šakių augantys vaisiai priklauso jums, o ne kaimynui, kuriam priklauso medis.

Visais atvejais žemės sklypo savininkas įgyja nuosavybės teisę į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų šakų, esančių jo žemės sklype, ir į vaisius, gautus nuo kaimyniniame žemės sklype augančių kitų augalų stiebų, šakų ir šaknų, esančių jo žemės sklype.