Redakcijos archyvo nuotr.

Už lango orai permainingi, o vasaris dar gali parodyti nagus – tikėtina ir minusinė temperatūra, ir gausus snygis. Todėl sodininkai turėtų pasirūpinti sodo augalais, juos šilčiau „aprengti“ ir apsaugoti nuo kenkėjų.

Eglišakės ir durpės

Pasak sodininko Kęstučio Ptakausko, šiltesnių kraštų medžius reikia apsaugoti nuo šalčio. Pats paprasčiausias būdas – medelį apsukti eglišakėmis ir apvynioti daržo plėvele. Šaknis galima užpilti durpėmis. Visiems kitiems medžiams, kurie auga mūsų klimato sąlygomis, nereikia jokios apsaugos. Spygliuočiams svarbu, kad jie prieš žiemą būtų pasisavinę nemažai drėgmės, tačiau ši žiema jos suteikė pakankamai, todėl priežiūros jiems nereikia. Nebent kukmedžiams, mat jie itin neatsparūs šalčiams.

„Sodui patartina rinktis tas medžių rūšis, kurių žiemą nereikėtų apsaugoti. Apkamšytas ir apkarstytas sodas neatrodo estetiškai“, – sakė jis

 Apsaugo tvorelės

Žiemą augalus gali pažeisti ne tik šalčiai, bet ir įvairūs kenkėjai. Jeigu sodas netoli miško, o teritorija atvira, būtina pagalvoti apie medelių apsaugą nuo kiškių, stirnų. Dabar tam yra visokiausių priemonių.

„Obelims, kriaušėms yra sukurta specialių apsaugos elementų, – pasakojo sodininkas. – Jais apdėjus medelius, neprarandamas estetinis vaizdas. Šios priemonės yra apvalios, žalios spalvos, pagamintos iš polistireno – jomis uždengiamas medžio kamienas, taigi nei kiškis, nei koks kitas miško žvėrelis nepadarys medžiui jokios žalos.“

Labai geras yra tinkuoti skirtas statybinis tinklelis iš stiklo audinio. Jį galima susegti popieriaus segikliu. Ši priemonės ir šešėlį sudaro, ir vėdina, ir drėgmės nelaiko, ir puikiai apsaugo nuo kiškių. Tiesa, kol kas didelių bėdų kiškiai nesukelia, nes žiemą jie mėgsta maitintis žole, ypač svėrėmis ir žliūgėmis, kurios ir dabar žaliuoja.

Taip pat yra įvairių tepalų, apsaugančių medžius nuo graužikų. Pats paprasčiausias būdas tai padaryti – medelį apdėti eglišakėmis ir apsukti daržo plėvele.

Stirnos didelės žalos nedaro, nes jos nukanda tik šakelių galiukus, be to aukštokai pasiekia. Daug labiau medelius sužaloja stirninai kasydamiesi tarpuragį – nudrasko žievę. Ypač didelę žalą medžiams daro briedžiai, nes jie laužia viršūnę, bet taip nutinka retai.

Didžiausios kenkėjos yra pelės, nes jos gyvena žemėje ir gali nugraužti šaknis. Taigi reikėtų visą žiemą stebėti, ar nėra prisiveisę šių graužikų. Aptikus išraustų urvelių, reikėtų į juos įberti nuodingo masalo (tik svarbu pasirūpinti, kad paukščiai nepasiektų), kad pelių populiacija neišplistų ir po žeme nenugraužtų šaknų.