Sodininkystės ir daržininkystės instituto direktorius, biomedicinos mokslų daktaras Audrius Sasnauskas, paklaustas, kaip išsirinkti gerą ir sveiką sodinuką, atsakė, kad daug galima sužinoti tiesiog į jį pasižiūrėjus.

Augalo pasas

Anot pašnekovo, pirmiausia reikia atkreipti dėmesį, ar sodinuko mediena nesuskilinėjusi, nėra tamsių dėmelių (jos gali būti ligos požymis), ar jis nepadžiūvęs, nepašalęs (įlenkus ūgelį turėtų matytis žalios medienos). Visi vaismedžiai turi turėti aiškiai susiformavusią viršūnę. Šalia jos vertikaliai augantys ūgliai konkurentai turi būti pašalinti, todėl vienmečiai sodinukai turėtų būti nešakoti. Kiekvienas pardavėjas paprašytas gali patrumpinti tas šakeles. Dvimečiai sodinukai turėtų turėti ne mažiau kaip keturias horizontaliai kampu augančias 20–30 cm šakas, jos neturi būti įlūžusios. Visų perkamų sodinukų šaknys turi būti gerai išsivysčiusios, o pats šaknyno vidus – baltas. Reikėtų nepamiršti, kad nupirktus sodinukus svarbu tinkamai supakuoti, sudrėkinti šaknis.

Kiekvienas augalas turėtų turėti pasą. Jei pirkėjas perka iš sertifikato neturinčio medelyno, augalas tokio paso neturės (tiesa, tam tikros tarnybos turėtų susidomėti, ar toks prekeivis iš viso pageidautinas). Jame įrašomi pagrindiniai augalo duomenys: pavadinimas (lietuvių ir lotynų kalbomis), išauginimo vieta, data, būsimas derlius. Ši informacija svarbi pirkėjui, ją perskaitęs jis žinos, ar augalas yra kokybiškas. „Negaliu pasakyti, kad, nusipirkę vieną ar kitą augalą iš nesertifikuotų medelynų ar mėgėjų prekeivių, neapsiriksime, taip pat negaliu teigti, kad ir valstybiniai ar kiti medelynai, turintys sertifikatus, nepadaro klaidų – jų visi padaro“, – pripažino A.Sasnauskas. Jo teigimu, pardavėjas gali nė nežinoti, kad augalas anksčiau buvo pakliuvęs į infekuotą vietą, todėl gali išdžiūti ar susirgti. Tačiau tikimybė, kad iš sertifikatus turinčio medelyno nusipirktas augalas bus kokybiškas, – didesnė.

Tinkamiausi medelynuose

Specialistas patikino, kad geriausia pirkti iš tų medelynų, kuriuose augalai auginami, o ne perpardavinėjami. Dabar dalis sodmenų pardavinėjami konteineriuose (vazonėliuose ar kitokiuose induose). Tai sudaro sąlygas rinktis augalus ir kitais mėnesiais, ne tik sodinimo sezonais – balandį ir spalį, tačiau ši sistema, be abejo, turi ir privalumų, ir trūkumų. „Pirkėjas negali pamatyti konteineryje augančio augalo šaknų – gal jos peraugusios ir netinkamos sodinti“, – teigė pašnekovas. Trejus metus pabuvęs konteineryje augalas pradeda žūti.

Norint įsitikinti, kad konteineryje augančio augalo šaknys geros, galima pabandyti jį patraukti (šis veiksmas bus pavojingas, jei augalas per daug išdžiūvęs). Šaknys neturėtų būti peraugusios ir labai susipynusios, nes tokiu atveju tikėtina, kad augalas auga jau daugiau negu metus.

Lietuviškos veislės

A.Sasnauskas siūlo rinktis Baltijos šalių ar Lenkijos selekcininkų išvestas veisles, tinkamas auginti mūsų regione. Pirmiausia jos turi būti atsparios šalčiui. „Lietuviškos vaismedžių veislės tikrai nenusileidžia užsieninėms (rudeninė –Rudenis, žieminė – Skaistis). Jos pasižymi kompleksišku atsparumu rauplėms ir filostiktozei, yra ištvermingos žiemą ir tinka auginti mūsų ekologiniuose soduose“, – patikino A.Sasnauskas.

Obelų veislė Auksis – pagrindinė lietuviška veislė, mūsų klasika. Ji buvo sukurta 1961 m., gavo Leipcige aukso medalį. Ši veislė labai populiari ir Latvijoje bei Estijoje, o lenkai ją tik dabar atranda. Žinoma, kaip ir visos veislės, ši irgi turi trūkumų – Auksio obuolių odelė minkšta, todėl juos sunku transportuoti. Tačiau didieji sodininkai tai puikiai žino.

Lietuvoje sukurta labai daug juodųjų serbentų rūšių. „Pagal serbentų plotus esame treti Europoje, netgi organizavome pasaulinį juodųjų serbentų kongresą“, – pasakojo specialistas.

Pasak A.Sasnausko, pasaulinėje rinkoje vyrauja Škotijos mokslininkų sukurtos Ben serijos veislės. Jos visos naudojamos pramoniniuose augynuose, kuriuose uogos skinamos kombainais. Šios serijos serbentai turi kietą odelę, gerai nukrinta nuo kotelio. Lietuviškų veislių serbentai itin vertingi, nes turi labai daug vitamino C: Titanija – apie 50 mg, galima rasti veislių, kurios turi net apie 300 mg šio vitamino. Dėl grožio A. Sasnauskas rekomenduoja rinktis kamieninius serbentus arba agrastus, jie iš tiesų atrodo įspūdingai. Tai savotiška nedidelio sklypo puošmena. „Deja, kuo toliau, tuo rečiau matome sveikų augalų. Ateina nauji biotipai, kurie keičia veislių savybes, anksčiau buvusios atsparios veislės tampa neatsparios“, – pripažino jis.

Biomedicinos mokslų daktaro teigimu, kad sodo augalams netinka molinga žemė, nes tada iškyla pavojus, kad jie užmirks. Sodinantiesiems molingoje žemėje jis rekomenduoja į iškastą duobelę pripilti kompostinės žemės. Taip pat sodinant patartina didesnes šakas patrumpinti (nereikia trumpinti pridėtinių šaknelių).

Petras Klimas