Nederėtų rožių sodinti po medžiais. Jos ypač nemėgsta alyvų, klevų ir kitų stambių medžių kaimynystės. Stipri saulės atokaita visą dieną irgi nėra gerai, nes išblunka žiedai. Tinka pietvakarių pusė, vieta, apsaugota nuo skersvėjų. Gruntinis vanduo neturi būti aukščiau nei 1,5 m. Rožės puikiai auga neutralioje arba silpnos šarminės reakcijos dirvoje – tuomet žiedai būna ryškesnių spalvų.

Rožių žydėjimas, augimas ir žiemojimas priklauso nuo tręšimo. Anksti pavasarį jas reikėtų patręšti azoto trąšomis, vėliau pumpurų ir žydėjimo metu – azoto, fosforo ir kalio trąšomis. Vegetacijos pabaigoje – tik kalio trąšomis. Tręšti vertėtų iki rugpjūčio vidurio, vėliau nebe, nes ūgliai nespėja subręsti ir rožės blogai žiemoja.

Rožes reikia gausiai laistyti: ir tada, kai formuojasi žiedpumpuriai, ir žydint.

Nuo miltligės rekomenduojama rožes kas savaitę purkšti 1 proc. Bordo arba 0,5 proc. Burgundijos skysčiais. Beje, kasmet rudenį purškiant rožes 0,3 proc. nitrofenu ir vario preparatais, o po to pavasarį ramybės periodu tai pakartojus, rožės beveik neserga miltlige.