Kad rožės gražiau ir gausiau žydėtų, nuvytusius žiedus būtina nuskabyti

Spalį rožes sodinome, o dabar pats laikas paruošti jas žiemai. Nors gėlininkai teigia, kad šios gėlės yra gana kaprizingos, kaunietė Odeta Lankauskienė linkusi šį mitą paneigti. Pasak rožių augintojos, tam, kad augalas būtų sveikas, ilgai ir gausiai žydėtų, tikrai nebūtina nuolat apie jį šokinėti.

Manija

„Apie kitus dekoratyvinius augalus trypiu dažniau nei apie rožes, o ką jau kalbėti apie daržoves, kurių priežiūrai reikia ypač daug laiko“, – šypsojosi jau daugiau kaip dešimtmetį rožes auginanti sodininkė. Šių gėlių augintojams, pasak O.Lankauskienės, būtina žinoti kelis pagrindinius dalykus: tinkamai pasodinti, pavasarį ir vasarą patręšti, o rudenį apdengti. Trečiaisiais augimo metais rožes reikėtų apgenėti.

Rožių manija Odeta užsikrėtė visai atsitiktinai, kai įsigijo sodo sklypą. Naujakuriams draugai padovanojo itin daug šių gėlių sodinukų. Nesukdama galvos O.Lankauskienė rudenį juos pasodino, o ankstyvą vasarą, pamačiusi žiedais apsipylusius krūmus, maloniai nustebo. „Rožės visą vasarą ir net rudenį džiugino nuostabiais raudonais žiedais, todėl ėmiau domėtis šiais augalais“, – pasakojo ji.

Rožininkė teigė per ilgą laiką supratusi keletą svarbių dalykų. „Geriausia rožyną sodinti rudenį. Tik jokiu būdu nepatariu rožėmis apsodinti viso sklypo, nes šias gėles žiemai reikia apdengti“, – patirtimi dalijosi ji. Beje, gėlininkė atskleidė paslaptį – pastaraisiais metais rudenį teko viešėti pas Londone gyvenančią dukrą ir padėti prižiūrėti anūkus, todėl žiemai rožių moteris tiesiog nespėjo apdengti. „Ir ką jūs manote – jos išgyveno ir toliau džiugina nuostabiais žiedais, – šypsojosi rožių augintoja. – Ir ne vien apdengti pamiršau, netgi nepurškiau nuo kenkėjų, tačiau jos kažkaip apsigynė pačios. Taigi kuo toliau, tuo su jomis vargo mažiau.“

Tačiau daug kas priklauso nuo rožių veislės. Renkantis rožes, gėlininkė siūlė atkreipti dėmesį į žiedų spalvų derinius, atsparumą ligoms bei kenkėjams, šalčiui. Rožės mėgsta šilumą, šviesą, erdvę ir nepakenčia skersvėjų. Geriausiai šios sodo karalienės auga saulėtoje erdvioje užuovėjoje Rytų, Pietų ar Vakarų pusėje. Saulės spindulių nuolat glostomos rožės sukrauna daugiau žiedų. Tinkamiausia dirva šioms gėlėms – lengvas priemolis, papildytas maisto medžiagomis, trąšomis ir humusu.

Asociatyvi nuotr.

Asociatyvi nuotr.

Sodinimas ir genėjimas

Odeta pasidalijo patirtimi, kaip sodinti sodinukus. Reikia iškasti didoką duobę, dugną supurenti, prikrėsti perpuvusio mėšlo, komposto arba durpių, įpilti sluoksnį žemių, jas sumaišyti su apatiniu durpių sluoksniu. Tada įdėti specialiai paruoštos žemės su durpėmis ir kompostu, perpuvusiu mėšlu bei mineralinėmis trąšomis. Specialios rožėms auginti tinkamos žemės galima įsigyti sodininkų parduotuvėse. Šie augalai sodinami į nemažą duobę, kad jų šaknys būtų tiesios, o skiepijimo vieta apmulčiavus – vos 5 cm po žeme. Būtina ištiesinti jų šaknis, o vos pasodintus ilgesnius stiebelius kiek patrumpinti – gėlė tvirčiau įsišaknys ir gražiau šakosis.

Pasodinus rožės krūmelį, svarbu nepamiršti jo gausiai palaistyti ir supurenti dirvą. Šios gėlės nepakenčia šlapios dirvos, kurioje užsistovi vanduo. Laistyti geriausia kambario temperatūros lietaus arba vandens telkinio vandeniu ryte ar vakare. Ką tik pasodintos rožės laistomos dažniau, saikingai tai galima daryti nors ir kasdien, o kelerių metų senumo rožes reikėtų laistyti rečiau, bet gausiau, kad giliau esančios šaknys gautų pakankamai drėgmės.

Nepamirškite rožių nuolat genėti. O.Lankauskienė patarė specialiomis žirklėmis kirpti ūglius su gerai išsivysčiusia akute, nukreipta į krūmo išorinę pusę. Kirpti reikia virš antro ar trečio lapo. Jokiu būdu nekirpkite koto iki pat krūmelio apačios nepalikdami akutės, iš kurios galėtų išaugti naujas ūglis.

Asociatyvi nuotr.

Asociatyvi nuotr.

Gausus žydėjimas

Dirva ilgiau išliks drėgna, o augalo šaknys gaus daugiau oro, jeigu ją reguliariai, pavyzdžiui, kas savaitę, purensite ir mulčiuosite nerūgščiomis durpėmis, kompostu, smulkinta medžių žieve, perpuvusiais lapais ar raguočių mėšlu. Supurenti rožių dirvą patartina ir po stipraus lietaus – greičiau išgaruos drėgmė.

Kad rožės gražiau ir gausiau žydėtų, nuvytusius žiedus būtina nuskabyti, o pačius augalus kelis kartus per metus patręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Pirmąkart tai padaryti reikėtų sodinant, antrą kartą – vasaros pradžioje arba viduryje. Rudeniop rožės netręšiamos, nes trąšos skatina augti naujus ūglius, kurie nespėję sumedėti žiemą nušąla. Kad augalų nepultų kenkėjai ir grybinės ligos, juos reikia purkšti insekticidais ir fungicidais. Šių preparatų galima įsigyti specializuotose sodininkų parduotuvėse.

O.Lankauskienė labiausiai mėgsta Davido Austino išvestas angliškas veisles, kurios žydi gausiai ir ilgai, yra gana atsparios klimato pokyčiams, ligoms. „Mano patarimas – nesodinkite vien rožių, geriau derinkite jas su kitais augalais, tuomet bus labai gražu“, – sakė Odeta ir patarė pirmiausia pasodinti rožių, o po metų jų kaimynystėje – ir kitų augalų. Tokia praktika populiari visame pasaulyje – net didžiausiame pasaulio rožyne, esančiame Vokietijos mieste Zangerhauzene, kur vieta yra labai taupoma rožėms, matomiausiose vietose šalia šių gėlių auga įvairūs daugiamečiai augalai. Rožė nebėra karalienė, šalia kurios negalėtų augti kiti augalai. Daugiamečiai papildys ar net labiau atskleis šalia augančios rožės grožį. Taip pat greta augantys kiti augalai šiek tiek prislopina staigų ligų ar kenkėjų plitimą rožių kolekcijoje. Sodinant tokias kompozicijas labai svarbu gerai parinkti atstumus bei augalų dydžius: greta augantys augalai neturi užgožti vieni kitų.

Asociatyvi nuotr.

Asociatyvi nuotr.

Dengimas

Daugumos veislių rožes mūsų klimato sąlygomis žiemai reikia pridengti. Atspariausiomis šalčiui laikomos kai kurios poliantinių, besidriekiančių, parko krūminių, floribundinių ir laipiojančių veislių rožės.

Botanikos mokslų daktarės gėlininkės Anelės Linkevičienės teigimu, iki 5 laipsnių šaltis rožėms yra nepavojingas. „Kai nusistovi šaltesni orai, rožes galima pridengti žiemai. Dengti reikia taip, kad ant jų nesikauptų vanduo, tačiau jokiu būdu negalima uždengti aklinai ar per šiltai. Būtina palikti tarpų, pro kuriuos krūmas vėdintųsi ir nepradėtų pūti“, – aiškino pašnekovė.

Asociatyvi nuotr.

Asociatyvi nuotr.

Ji perspėjo, kad per šiltai apklotos rožės saulėtomis dienomis gali pradėti busti, o tai gali jas pražudyti. Prieš dengiant būtina surinkti visus nukritusius lapus, išravėti piktžoles. Purenti dirvos nereikia. Jeigu genima rudenį, būtina tai padaryti 1–2 savaites prieš dengimą, kad žaizdos spėtų apdžiūti ir užgyti. „Nors rožės dar krauna žiedelius, jau būtų laikas juos nukirpti ir pradėti ruošti žiemai“, – perspėjo botanikė.

„Paprasčiausias būdas apdengti rožių krūmą – jį apkaupti. Geriausia apkaupti sausomis durpėmis kuo aukštesniu kauburiu. Taip uždengtos kai kurių veislių rožės puikiai žiemoja. Tai lengviausias būdas ir minimali rožių skiepijimo vietos apsauga, – aiškino gėlininkė. – Kai kurias rožes, ypač pirmametes, būtina apdengti, kad būtų paslėpti visi ūgliai. Geriausia dengti eglių šakomis: jos sulaiko vandenį, tačiau praleidžia orą, apsaugo nuo graužikų. Šakos įsmeigiamos į žemę taip, kad jų neišjudintų vėjas. Jei reikia uždengti aukštesnius krūmus, šakos rišamos prie įtvirtinimų virvelėmis. Taip geriausia dengti stiebines rožes.“

Laipiojančias rožes dengti sudėtingiau. Visus jaunų rožių ūglius A.Linkevičienė pataria prilenkti prie žemės ir apkloti eglišakėmis. Kai rožė užaugusi ir turi daug tvirtų ilgų sumedėjusių ūglių, kuriuos prilenkti prie žemės labai sunku, apdengti ją sunku. Tuomet lieka tik apkaupti durpėmis ir pridengti šakomis apatinę krūmo dalį.

„Nepatyrusiems rožių augintojams patarčiau rinktis šalčiui atsparesnių veislių rožes. Dengti galima storomis popierinėmis ar medinėmis dėžėmis su ventiliacijos angomis, natūralia maišų medžiaga. Eksperimentuoti su sintetinėmis šiltinimo medžiagomis, polietileno plėvele nepatartina. Nuo šalčio krūmą apsaugo ir sniegas, tačiau reikėtų prižiūrėti, kad storesnis jo sluoksnis nesulaužytų liaunų šakų“, – perspėjo pašnekovė.

Asociatyvi nuotr.

Asociatyvi nuotr.

Nudengti po truputį

Pavasarį nubudus gamtai ir nusistovėjus šiltesniems orams, rožes galima nudengti. Tokiam darbui reikėtų pasirinkti debesuotą dieną, kad stiprūs saulės spinduliai nenudegintų atidengtų ūglių. Galima nudengti po truputį, per kelias dienas. Prilenktų ūglių negalima iš karto atlenkti ir rišti.

Per ilgai laikomos uždengtos rožės gali pradėti pūti, šusti ar sprogti jų pumpurai, kurie vėliau būna labai silpni. Nuo vėlyvų pavasario šalnų rožes galima apsaugoti nakčiai jas apdengiant daržo plėvele.