Įsisiūbuojant Kalėdų eglių vertinimo karštligei, „Valstiečių laikraštis“ pasidomėjo, kiek šventinės puošmenos ir lenktynės dėl pripažinimo kainuoja mokesčių mokėtojams. Kalėdinio spindesio užmojai labai skirtingi – vieni miestai nori priblokšti įmantriais sprendimais ir blizgesiu, kuriam sukurti išleidžiamos įspūdingos sumos, kiti ieško natūralumo ir Kalėdų dvasiai išreikšti telkia vietos bendruomenę.

Verčiasi per galvą

Daugelyje šalies miestų ir miestelių jau įžiebtos Kalėdų eglės, o socialiniuose tinkluose vėl pasipylė liaupsės ir kritika – kieno eglė gražiausia, aukščiausia, kur ji pasvirusi, o kur pasenusiais žaislais ar neekologiškai papuošta. Kasmet įsismarkaujanti kalėdinių eglių aptarinėjimo karštligė šokdina valdininkus ir eglių puošėjus bei skatina juos verstis per galvą. Tokioms lenktynėms vis daugiau panaudojama savivaldybių iždo lėšų. Į šį maratoną įsisuka ir mažesni miesteliai – jie stengiasi neatsilikti nuo didžiųjų miestų ar net juos pranokti.

Kalėdiniu blizgesiu ir įmantrumu šiemet visus pritrenkė Panevėžys. Miestas prie Nevėžio vienas pirmųjų Lietuvoje surengė eglės įžiebimo ceremoniją. Kaip niekada anksti – lapkričio 30-ąją –didžiųjų metų švenčių laukimui startą davęs Panevėžys šiemet išskiria ir lėšomis, skirtomis puošmenoms ir šventinei nuotaikai sukurti – tam iš biudžeto atriekta net 150 tūkst. eurų. Gal šiemet jis bando atsigriebti už prieš kelerius metus socialiniuose tinkluose išpeiktą Kalėdų eglę?

Rokiškėnų Kalėdų eglutė išskirtinė – medinė, sukurta Rokiškio krašte gimusio ir kūrusio savito braižo dievdirbio L.Šepkos kūrybos motyvais.

Dažnam panevėžiečiui tokie vietos valdžios šventiniai užmojai atrodo mažų mažiausiai pertekliniai. Pasak jų, vienkartiniam sublizgėjimui neverta tiek lėšų taškyti, juolab kad yra sričių, kurioms žūtbūt reikia finansavimo. Tačiau savivaldybės atstovai guodžia, kad gyvenimas gerėja, miesto biudžetas auga, tad ir kalėdinėms girliandoms galima dosniau pinigų atseikėti.

Prabangiomis Kalėdomis Panevėžys beveik prilygs antram pagal dydį Lietuvos miestui Kaunui. Šio miesto savivaldybė visiems renginiams – nuo Kalėdų eglės įžiebimo iki Trijų karalių šventės (kartu su kalėdinio miestelio ir Naujųjų metų organizavimu) – planuoja skirti 160 tūkst. eurų.

Nors Širvintos dydžiu negali lygiuotis nei su Panevėžiu, nei su Kaunu, apie šio miestelio žaliaskarę šiemet kalbama gal net garsiau nei apie didžiųjų. Širvintų žaliaskarė sulaukia daug liaupsių ir vadinama viena gražiausių Kalėdų eglių.

Kalėdinės eglės ir miesto puošybai Širvintų rajono savivaldybė skiria ypatingą dėmesį – kaip miestas atrodys per Kalėdas, pradedama planuoti dar metų pradžioje. Kūrybinę užduotį suformulavo miesto vadovai, o ją išpildė samdyta bendrovė. Pasak savivaldybės atstovų, šventinis miesto papuošimas atsiėjo 23,7 tūkst. eurų.

„Šiemet norėjome sukurti paprastą, bet kartu ir ypatingą, subtilią, pasaką atspindinčią, apie namų šilumą ir jaukumą kalbančią eglutę, jaukų, meile artimam alsuojantį miestą. Šalia eglės stovi kalėdinio pašto dėžutė, į ją visus mažuosius kviečiame mesti Kalėdų Seneliui parašytus laiškus“, – pasakojo savivaldybės viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Aušrinė Miliukaitė-Janovskienė.

Egles dovanoja žmonės

Šį savaitgalį pagrindinė miesto Kalėdų eglė bus įžiebta Utenos mieste, pasiskelbusiame Aukštaitijos ir Kalėdų sostine. Šis miestas finansiniu indėliu kalėdinei dvasiai sukurti toli gražu neprilygsta Panevėžiui. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jonas Slapšinskas sakė, kad šventinei puošybai bus išleista apie 15 tūkst. eurų. Mieste dabinamos penkios eglutės, kiekviena seniūnija taip pat papuošia žaliaskares.

„Lėšų tam skiriame tiek pat, kiek ir pernai. Puošiamės įprastu režimu, panaudojame senus puošybos elementus, kai kuriuos atnaujiname. Maždaug 15 tūkst. eurų skiriame visam rajonui – miestui ir seniūnijoms papuošti. Nieko nesamdome, dirba savivaldybės bendrovė „Utenos komunalininkas“, o eglučių paprastai dovanoja mūsų gyventojai“, – aiškino savivaldybės administracijos direktorius ir pridūrė, kad ne pinigų suma nulemia šventinę nuotaiką.

Pasak jo, svarbu, kaip pasiseks vietos saviveiklininkams, kultūros darbuotojams, Kalėdų Seneliui, ar bus patenkinti vaikučiai. „Paprastai į Kalėdų eglutės įžiebimo renginį susirenka daug žmonių, jų puiki nuotaika – geros šventės pagrindas“, – įsitikinęs J.Slapšinskas.

Kalėdų eglutė Tauragėje.

Puošia vietos dailininkai

Naujosios Akmenės mieste Kalėdų eglutės įžiebimo šventė ir kalėdinė mugė truko dvi praėjusio savaitgalio dienas. Akmenės rajono savivaldybės administracijos ryšių su žiniasklaida specialistė Jolanta Šiurkuvienė informavo, kad miesto kalėdinei puošybai buvo suplanuota išleisti apie 10 tūkst. eurų. Puošimo darbus organizavo seniūnija, pasitelkusi įmonės „Naujosios Akmenės komunalininkas“ techniką. Ji pridūrė, kad pagrindinės miesto eglės, įvairių erdvių puošybos idėjų jau ne vienus metus pateikia menininkė pedagogė Inga Suchodimcovienė iš Naujosios Akmenės.

Šventinei miesto puošybai per daug neišlaidavo Šakių rajono savivaldybė. „Jau keleri metai, kai puošiame gyventojų padovanotą eglę – tai jau tapo tradicija. Šiais metais taip pat tokią turime. Miestui puošti skiriame 3 tūkst. eurų. Taip pat naudosime ir likusius nuo praėjusių metų puošybos elementus. Miesto ir eglės puošimą organizuoja Šakių seniūnija, padedama Šakių kultūros centro“, – sakė Šakių rajono savivaldybės administracijos direktorius Dainius Grincevičius.

Išskirtinė eglė sutvisko Kelmėje. Kaip ir pastaraisiais ankstesniais metais, jos idėjos autorius – dailininkas Andrius Seselskas. „Mums pasisekė, kad turime tokį kūrybingą žmogų, kuris kasmet maloniai nustebina savo išmone ir išradingumu. Jeigu jo nebūtų, turbūt nusipirktume naujų žaislų ir paprasčiau pasipuoštume. Bet dabar labai džiaugiamės, kad kasmet turime išskirtinę Kalėdų eglutę. Jos papuošimas šiemet mums atsieis apie 5 tūkst. eurų. Seniūnijos verčiasi savo ūkinėms reikmėms skirtomis lėšomis, jei reikia, nuperka naujų žaislų“, – pasakojo Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorė Irena Sirusienė.

Irena Sirusienė

Prieš kelerius metus A.Seselsko sukurta Kalėdų eglė buvo išrinkta gražiausiąja Lietuvos egle tarp mažųjų šalies miestų. Dailininkas yra sakęs, kad kuria tokią eglutę, prie kurios žmonės ne tik pasidžiaugtų, bet ir pamąstytų, kad ji būtų graži ne tik vakare, kai sužiba lemputės, bet ir dieną.

Lenktyniauti nenori

Savivaldybių atstovai tikina, kad neturi tikslo veltis į Kalėdų eglutės puošybos varžytuves. Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas sakė, kad miestas dabinamas ne dėl lenktynių, o dėl akmeniškių pakilios nuotaikos, džiaugsmingo nusiteikimo, estetinio pasitenkinimo. „Lenktynes sukelia žiniasklaida, visuomenę įveldama į gražiausių eglių rinkimus“, – šyptelėjo jis.

Vitalijus Mitrofanovas

Pasak Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktorės I.Sirusienės, per Kalėdas žmonėms norisi sukurti šventišką nuotaiką, tačiau varžytis puošiant egles tikrai neverta.

„Kiekvienas miestas, kaip ir žmogus, gyvena pagal savo galimybes, kurios neretai būna neadekvačios norams. Kiekvieno vadovo siekiamybė sukurti estetišką (tokių švenčių proga – ir puošnią) aplinką. Mažesnių rajonų centrų galimybes labai riboja finansiniai resursai ir kūrybiniai ištekliai. Kas turi galimybių ir noro, tegu lenktyniauja, nors iš tiesų jas daugiau organizuoja žiniasklaida“, – samprotavo D.Grincevičius.

„Šepkiška“ eglė

Originalumu nustebina rokiškėnų Kalėdų eglutė – medinė, sukurta Rokiškio krašte gimusio ir kūrusio labai savito braižo dievdirbio Liongino Šepkos kūrybos motyvais. Autentišką šio krašto dvasią atspindinčios eglutės idėjos autorius – iniciatyvus vietos dailininkas Arūnas Augutis, o ją įgyvendino šiaulietis menininkas Arūnas Uogintas.

Kalėdų eglės įžiebimo ceremonija, kartu ir renginio, skirto Rokiškio, kaip 2019 metų kultūros sostinės, atidarymui, įvyks gruodžio 8-ąją prie Rokiškio krašto muziejaus. Rokiškio dvaro rūmuose įsikūrusiame muziejuje pastaraisiais metais įsikuria Kalėdų rezidencija. Kultūros sostinės renginio režisieriaus Daliaus Abario sumanymu, pagrindinis renginio akcentas bus unikalaus drožėjo L.Šepkos kūryba, todėl ir eglė „šepkiška“.

Kuriant penkiolikos metrų aukščio medinę eglę, išpuoštą šimtais paukštukų ir medinėmis grandinėmis, prisidėjo daugybė žmonių – moksleiviai, kultūros darbuotojai, muziejininkai, tautodailininkai, o didžiausią paukštį, nutūpusį eglės viršūnėje, išdrožė Romualdas Kaminskas, Rokiškio krašto muziejaus darbuotojas.

Rokiškėnų eglė sumeistruota iš eglinės medienos, tam prireikė apie 3 tūkst. eurų. Šias Kalėdų eglės sukūrimo išlaidas, kaip ir ankstesniais metais, apmokėjo krašto verslininkai.

Pernelyg sureikšminama

Arūnas Augutis, Rokiškio dailininkų klubo „Roda“ vadovas

Aišku, gražu, kai Kalėdų eglutė yra išradingai sukurta, kai bendram darbui sujungiama bendruomenė. Bet tikrai neverta įspūdingų šimtatūkstantinių sumų išleisti laikiniems dalykams. Skaičiau, kad kažkurio miesto eglutės kūrėjas, vos spėjus nupuošti Kalėdų eglę, jau pradeda mąstyti apie naują eglutę. Manau, kad pernelyg daug skiriama dėmesio šiam šventės elementui.

Ypač keistai atrodo, kai nedideli miestai nori prilygti didmiesčiams, sostinėms. Jie dažnai šoka aukščiau bambos. Mes, rokiškėnai, manome, kad svarbiausia – prasminga idėja. Galiu pasakyti, kad ne visiems rokiškėnams patinka medinė eglutė, kai kurie gal labiau norėtų tradicinės žalios eglės, padabintos blizgučiais. Bet mes dar kartą norėjome priminti, kad esame garsaus kūrėjo L.Šepkos kraštiečiai, kad mums brangi ši asmenybė ir jos kūrybinis palikimas.

Grįžtamoji nauda

Rasa Žemaitė, asociacijos „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ atstovė

Pas mus nėra daug viešųjų erdvių, kuriose gali pabūti ir pasidžiaugti šeimos su vaikais. Be to, tokiose erdvėse susitelkia dideli žmonių srautai, jos pritraukia turistų. Ten vyksta prekyba, verslininkai sumoka mokesčių į biudžetą. Tad reikėtų skaičiuoti, kokia yra grįžtamoji nauda. Daug įvairių kriterijų reikėtų įvertinti, norint pasakyti, ar pinigai Kalėdų eglių ir miesto puošybai nešvaistomi veltui. Nežinau, ar savivaldybės tai įvertina ir suskaičiuoja.

Kita vertus, ne viskas pinigais matuojama. Juk yra tokių šeimų, kurios gal net neįperka kalėdinės eglutės ir nepasipuošia jos namuose. Tada bent jau turi progą pasidžiaugti prie centrinės miesto eglės, pabūti su Kalėdų Seneliu. Kai mano šeimoje buvo sunkmetis, mums tos šventiškai papuoštos viešosios erdvės buvo didžiulė dovana.